Europos Sąjungos (ES) institucijos: išsidėstymas, kompetencija, reikšmė ir aktualumas ir valdymo būdas

Profesinių kompetencijų sąrašas. Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Darbo metodai ir priemonės. Viešoji politika ir Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos (ES) politikos ištakos ir tikslai. Europos Sąjungos (ES) institucijų sąrangos ypatumai. Europos parlamentas. Europos Sąjungos taryba. Europos komisija. Europos Sąjungos teisingumo teismas. Europos audito rūmai. Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų Komitetas. Europos centrinis bankas. Regionų komitetas. Europos investicijų bankas. Europos ombudsmenas. Europos sąjungos agentūros. Užsienio reikalų ministras. Europos sąjungos konstitucija. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados ir rekomendacijos. Anotacija. Summary. Priedai (3).

Pagrindinė šiuolaikinės demokratinės valstybės idėja yra ta, jog valdžia valstybėje turi būti grindžiama valdžių padalijimo principu. Tai užtikrina asmens teises ir laisves, nes visos valstybinės valdžios sutelkimas vienoje institucijoje veda beteisiškumo įsigalėjimo link. Kiekvienoje demokratinėje valstybėje valdžios vykdymas suskirstytas į tris pagrindines funkcijas, t.y., valstybės valdžia dalijama į įstatymų leidžiamąją (legislatyvą), įstatymų vykdomąją (egzekutyvą), ir teisminę (jusdiciją). "Skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Tačiau nors pastarosios valdžios ir yra pakankamai savarankiškos, nepriklausomos, kartu jos kontroliuoja ir riboja viena kitos galias." [2; p. 675]
Valdžių padalijimo principu vadovaujasi demokratinės valstybės, čia kiekviena valdžia įgyvendinama per jos institucijas. Tuo tarpu Europos Sąjungos institucijų negalima taip griežtai suskirstyti į leidžiamąsias, teismines ir vykdomąsias. Valdžia tarp ES institucijų nėra paskirstyta pagal klasikinį valdžių padalijimo principą, kaip ir pati ES nėra klasikinis valstybės, valstybių federacijos ar konfederacijos pavyzdys. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija, kaip Jungtinės Tautos. Ji, iš esmės, yra unikali. ES sudarančios valstybės (jos "valstybės narės") telkia savo suverenitetą, kad įgytų galią ir pasaulinę įtaką, kurios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti. Suvereniteto telkimas reiškia, jog valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda susikurtoms bendroms institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendro intereso klausimais būtų demokratiškai priimami Europos lygmeniu. [21]
Kitaip tariant arba žvelgiant kritiniu aspektu tai – politika. Vieša, regioninė ES politika. Ji turi savo tikslus, uždavinius, priemones, finansavimo šaltinius ir biudžetą. Ji turi savo valdžią, kuri yra vienaip ar kitaip įvertinama.Vieni tvirtina, kad eurobiurokratų esą per daug ir yra linkę juos kaltinti dėl daugelio valstybėse narėse pasitaikančių negerovių. Kiti pageidautų, kad Briuselio valdininkai turėtų daugiau galių ir galėtų daryti didesnę įtaką politiniams procesams, kuriuose lemiamas vaidmuo priklauso valstybių narių nacionalinei valdininkijai. [15; p. 10]
Šiuolaikinėje teisės mokslo ir viešosios politikos teorijos raidoje nepakankamai atsižvelgiama į faktą, jog visas ES valdžios procesas vyksta institucijų kontekste. Iki septintojo dešimtmečio valdžios tyrimuose dėmesys buvo telkiamas, į konstitucijas, į įstatymų leidybos bei vykdomosios vadžios institucijas. Tačiau mėginant suprasti ES tikslų formulavimo ir problemų apibrėžimo procesus negalima nekreipti dėmesio į institucinius veiksnius. Viešosios ES valdžios "problemos" ir "sprendimai" egzistuoja būtent konstitucinėje arba institucinėje erdvėje. Šių aspektų pagrindu ir pasirinkau savo diplominio darbo temą. Taip pat tokią temą pasirinkti įtakojo ir pastarieji įvykiai: Lietuvos įstojimas į ES ir tuo pačiu NATO; Europarlamento rinkimai, istorinis įvykis pačioje ES – Konstitucija, ir apskritai šiais metai gerokai pasipildžiusi naujomis narėmis ES.
Mano darbo tikslas – panagrinėti ES institucijas, jų valdymo teisinius pagrindus. Bandyti atskleisti svarbiausių ES institucijų teisinės koncepcijų esmę; parodyti institucijų tarpusavio sąsajas, vidinius ryšius.
Darbo objektas – ES institucijos (jų išsidėstymas, kompetencija, reikšmė ir aktualumas bei valdymo būdas).
Metodas - ES institucijų ir jų valdymo viešosios politikos kontekste analizė. Taip pat nemažą dėmesį skyriau įvairios literatūros ir dokumentų analize.
Kalbant apie pačias ES institucijas, nevengiau ir istorinio rakurso. Mat ES institucijų vystymosi analizė padės geriau suprasti šių dienų realijas. Darbe atskirai pristačiau ir analizuojamas ES institucijas, peržvelgiau visą ES institucijų sistemos tinklą, jų kompetencijų ribas. Kyla klausimas: kodėl darbe analizavau tas pačias institucijas, kaip ir daugumoje jau šiandien išleistose ES pristatančiose knygose? Taip, tai tų pačių institucijų pristatymas, tačiau jas nagrinėjau skirtingu aspektu. Mano manymu, toks įvairiapusis tyrimas tik didina tikimybę, kad pavyks labiau atskleisti esminius reiškinio bruožus, padės geriau suprasti jo esmę.
Darbe pasitelkiau ne tik nestandartinę tyrimo metodiką, bet ir gana įvairaus pobūdžio ir tematikos literatūrą, internetinius puslapius, įvairius žurnalistinių tyrimų rezultatus. Tam, kad būtų geriau ir lengviau suprantama analizuojamoji medžiaga, darbe sudarinėjau įvairius grafikus, lenteles bei kitą vaizdinę medžiagą.
ES - tai vienas iš didžiausių kada nors vykusių socialinių-politinių eksperimentų. Todėl šiuo darbu bandžiau peržvelgti ne tik jos istoriją, sandarą ir kitus teisinius bei politinius niuansus, bet ir atsakyti į tokius klausimus, kaip, kad kas gali lemti vienokį ar kitokį jos žingsnį ateityje. Ar naujųjų narių integracija privers keisti ES institucijas ir jų valdymo ypatumus. ...