Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisė (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisė (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įvadas. Teisės veikimas. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo struktūra. Teisinio reguliavimo tipai ir sistemos. Teisės įgyvendinimas ir taikymas. Teisingumas. Teisėtumas ir jo ribos. Teisėtas elgesys. Teisėto elgesio sąvoka ir rūšys. Teisėto elgesio charakteristika. Teisėto elgesio skirstymas. Išvados.

Ištrauka

Teisės sampratos aiškinimų yra ne vienas. Teisės samprata turi padėti nustatyti teisėtas ar neteisėtas žmonių elgesys ir visi jo padariniai. Teisės normos yra bendri formaliai užfiksuoti norminiai valstybiniai teisėto elgesio kriterijai, nustatantys teisiškai leistiną ir ginamą elgesį, ir tokio elgesio ribos. Kai bendra elgesio taisyklė, teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, nenustato žmonių elgesio, o reglamentuoja ji tik tam tikruose socialinio gyvenimo sferose.
Socialinės teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir gynimo mechanizmu, garantuojančiu visuomeninių santykių dalyvių teisėto elgesio erdvę greta ekonominių, bendrų socialinių ir psichologinių reguliatorių ir stimulų, ir jų kolektyvų visoje materialinių ir dvasinių interesų sistemoje.
Būtini 2 teisės sampratos elementai:
1) teisės norminis pobūdis (teisės buvimas ir paskirtis – būtinai normuoti ir sutvarkyti visuomeninius santykius);
2) svarbiausias šio sutvarkymo dalykas yra įtvirtinti autonominės asmenybės laisvę, teisiškai leistino elgesio erdvę.
Teisės požymiai yra tokie:
1) teisė yra visuotinai privalomų normų sistema, pagrįsta visuomenės sluoksnių interesais, jų susitarimu ir kompromisais;
2) normos, iš kuriu susidaro teisė, išdėstytos įstatymuose ir kituose valstybės teisės šaltiniuose ir yra žmonių laisvės ir elgesio matas. Normų, sudarančių teisę, sistema yra visuotinai privalomas visuomeninių santykių dalyvis, teisėto elgesio kriterijus. Teisė šiuo atveju nustato žmonių ir jų kolektyvų, socialinių junginių teisiškai leistinas elgesio ribas. Teisėje yra ir nemaža teisinių draudimų, teisinės atsakomybės, tačiau vyrauja leidžiančios laisvai veikti normos;
3) teisė sąlygota visuomenės gyvenimiškos veiklos materialinių ir socialinių, kultūrinių veiksnių, gyventojų socialinių grupių, atskirų individų bendrosios teisės, yra privačių ar specifinių interesų suderinamumo rezultatas, išreikštas įstatymuose arba kitokiu valstybės pripažintu būdu ir pasireiškia kaip žmonių elgesio ir veiklos reguliatorius;
4) teisė nėra tapatinga įstatymams, nes įstatymai yra viena iš teisės išraiškos formų. Įstatymas, neatitinkantis teisės idėjų, jos principų ir asmenybės prioritetų, nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu ir teisės negali būti.
Pripažinus bendrąją valią, teisės esmei suteikiama bendrojo socialinio reguliatoriaus kokybė, ir teisė tampa bendro sutarimo ir taikos pasiekimo priemonė. Taip suprantant valią teisėje, pašalinama teisės, kaip prievartos ir individualios valios slopinimo įrankio, samprata. Jurisprudencijoje ginčijamasi, kas yra svarbiausias teisės elementas – idėjos, normos ar veiksniai (santykiai). Prigimtinės ir psichologinės mokyklų atstovai mano, kad teisės idėjos pirminės, svarbiausias teisės elementas. Normos ar veiksniai gali tik daugiau ar mažiau tikrovėje atspindėti tai, kas yra išreikšta idėjomis.
Norminės mokyklos atstovai svarbiausią teisės elementą pripažįsta teisinį įsakymą (paliepimą).
Sociologinės krypties šalininkai prioritetu teisėje mano esant veiksmo arba santykius.
Tik integralinis aiškinimas leidžia apibūdinti teisės normines savybes ir veiksningą pobūdį. Teisė reali visuomenės jėga, priešinga savivalei ir netvarkai. Valstybė nekuria teisės, tačiau užtikrina jos veikimą visuomenės stadijomis. Integralinės teisės supratimas turi pasaulėžiūrinę reikšmę, orientuoja masinę žmonių ir profesinę teisinę sąmonę į suvokimą, kad teisinis santykių ir elgesio reguliavimas leidžiamas tik ten, kur teisinio proceso priemonėmis galimas įrodymas, teisių ir pareigų atlikimas, kad teisės veikimas suponuoja tam tikros sąlygos, struktūros, taikyti teisę ir prireikus priversti ją vykdyti. Taigi teisė savo esme išreiškia reguliuojamų santykių dalyvių suderintą valią, asmenybės prioritetus ir vertybes ir dėl to yra individų ir jų kolektyvų laisvės ir atsakomybės matas, įvairių interesų ir poveikių civilizuoto patenkinimo priemonė.
Teisės apibrėžimas galėtu būti toks: teisė yra susiformavusių tautoje, išreikštų įstatymuose ir kituose valstybės pripažintuose šaltinuose visuotiniai privalomų teisėto ir draudžiamo elgesio taisyklių (normų) sistema. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-08
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis38.69 KB
AutoriusJURGITA
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teise (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą