Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Lietuvos teismai 1918 – 1944 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos teismai 1918 – 1944 metais

  
 
 
123456
Aprašymas

Lietuvos teismai. Teismų darbas ir sprendimų vykdymas. Klaipėdos krašto teismai. Hipoteka. Okupacijos ir jų padariniai. Ypatingieji teismai. Išvados.

Ištrauka

X – XII a. iš gentinės diduomenės atsiradę kunigaikščiai pajungė, sukūrė kuopos teismus. Jie ir buvo pirmųjų teismų užuomazgos Lietuvoje.
Plečiantis feodaliniai santvarkai pats kunigaikštis buvo aukščiausia teisminė institucija (teisė didikus).
XV – XVI a. valstybės valdymui pasunkėjus atsirado maršalkos teismai. Toliau tobulėjant plečiantis valstybiniams santykiams kartu plėtėsi ir teismų sistema.. nemažą įtaką teismų sistemai, jos veiklai darydavo istorinė Lietuvos priklausomybė, t.y. okupacijos ypač Rusijos.
1919 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo pradėta kurti jos teismų sistema.
Atsikūrusioj nepriklausomoj Lietuvoje, kaip ir daugelyje to meto Europos valstybių veikė bendrieji, ypatingieji ir specialiosios paskirties teismai.
Kalbant apie 1918 – 1944 metus teismų santvarką reikia išskirti į du laikotarpius: laikotarpis iki 1933 m. IX. 15 d. ir laikotarpį po to.
Iki 1933 m. rugsėjo 15 d. veikęs teismų įstatymas nurodė tokius bendros kompetencijos teismus:
1) Taikos teisėjai
2) Apygardų teismai
3) Lietuvos vyriausias tribunolas
Taikos teisėjai spręsdavo baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų padarymo už kuriuos grėsė ne didesnė bausmė kaip paprastas kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų tarnybinių nusikaltimų, taip pat spręsdavo civilines bylas, kurių ieškinio vertė neviršydavo 5000 lt, išskyrus bylas dėl nuosavybės į nekilnojamą turtą, taip pat vadinamąsias ne ginčo bylas: testamento tvirtinimas, įpėdinystės teisių patvirtinimas, globos bylos ir t.t. Taikos teisėjai buvo pirmos instancijos teismas.
Apygardų teismai, kaip ir dabar, buvo pirmos arba antros instancijos teismas. Sprendė visas civilines ir baudžiamąsias bylas, kurių negalėjo išspręsti taikos teisėjai. Kaip antros instancijos teismas nagrinėjo apeliacinius ir kitus skundus dėl taikos teisėjų sprendimų.
Lietuvos Vyriausias Tribunolas buvo apeliacinis, kasacinis ir aukščiausias teismas visoje Lietuvoje. Apeliacine tvarka nagrinėjo Apygardų teismų kaip I instancijos sprendimus , kasacine tvarka spręsdavo Apygardų teismų bylas kaip II instancijos teismas.
Jam kaip Aukščiausiam teismui, pirmam ir galutiniam, priklausė spręsti bylas dėl ministrų ir valstybės kontrolierių padarytų tarnybinių nusikaltimų bylas.
Teismų pirmininkus ir kitus aukštesniuosius teisėjus iš pradžių skyrė Valstybės Tarybos prezidiumas, vėliau šį darbą atlikdavo Prezidentas, Teisingumo ministro teikimu. Žemesniuosius teisėjus skyrė teisingumo ministras. Reikalaujama buvo aukštojo teisinio išsilavinimo, reikiamo praktinio stažo, būti neteistam. Vis dėlto dėl teisėjų stygiaus šių reikalavimų nebuvo griežtai laikomasi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-12
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis11.88 KB
AutoriusNerijus
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaŠiaulių Gegužių vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos teismai 1918 1944 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą