Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Istorija. 1950 metų Europos žmogaus teisių konvencija. Tolesnė raida. Europos žmogaus teisių teismas. Teismo struktūra. Teismo procesas. Bendrosios nuostatos. Priimtinumo sąlygos. Esmės nagrinėjimas. Nutarimai. Bylos nagrinėjimo Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) schema. Europos žmogaus teisių teismas ir Lietuva.

Ištrauka

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija buvo parengta Europos Tarybos rėmuose. Ji buvo pasirašyta 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje ir įsigaliojo 1953 m. rugsėjo mėn. Jos autorių tikslas buvo pradėti įgyvendinti kai kurias teises, skelbiamas 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.
Konvencija užtikrina visą eilę pilietinių ir politinių teisių bei laisvių, be to, taip pat kontroliuoja, kaip valstybės-narės vykdo priimtus įsipareigojimus. Tam buvo sukurtos trys institucijos: Europos žmogaus Teisių Komisija (įkurta 1954 m.), Europos Žmogaus Teisių Teismas (įkurtas 1959 m.) ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas, susidedantis iš valstybių-narių užsienio reikalų ministrų arba jų atstovų.
Pagal 1950 m. Konvenciją valstybės-narės, privatūs pareiškėjai (asmenys, grupės, asmenų ar nevyriausybinės organizacijos), tuo atveju, jei valstybė yra pripažinusi privačios peticijos teisę, galėjo pateikti peticijas prieš vieną ar kelias valstybes-nares dėl Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimų. Pirmiausia skundai būdavo peržiūrimi Komisijos, kuri nuspręsdavo dėl jų priimtinumo. Tokiais atvejais, jei skundas būdavo paskelbtas priimtinu ir nebuvo pasiektas taikus susitarimas, Komisija parengdavo pranešimą, kuriame išdėstydavo faktus bei savo nuomonę dėl bylos esmės. Pranešimas buvo siunčiamas Ministrų komitetui.
Tokius atveju, jei valstybė-narė atsakovė pripažindavo Teismo jurisdikciją privalomą, Komisija arba bet kuri susitarianti šalis trijų mėnesių bėgyje nuo pranešimo išsiuntimo Ministrų komitetui, galėdavo perduoti bylą galutiniam ir privalomam Teismo sprendimui. Privatūs asmenys neturėjo teisės pateikti skundą Teismui, jeigu byla nebūdavo perduodama Teismui, tokiu atveju Ministrų komitetas spręsdavo ar buvo pažeistos kokios nors Konvencijos teisės ir, esant pažeidimams, priteisdavo valstybei-narei išmokėti nukentėjusiai pusei teisingą kompensaciją. Ministrų komitetas, taip pat buvo įpareigotas prižiūrėti sprendimo vykdymą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-01-18
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis17.18 KB
Autoriuseugenijus
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasGrigolovičienė
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos zmogaus teisiu teismas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla / 4 Klasė/kursas
  • Grigolovičienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą