Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Ikiteisminio tyrimo etapas. Ikiteisminio tyrimo efektyvumas. Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai. Išvados.

Ištrauka

Ikiteisminis tyrimas – sudėtingas procesas, kuriame būtina remtis mokslo ir technikos žiniomis, į procesą įtraukti įvairias teisėsaugos institucijas. Taigi, aiškinantis nusikalstamas veikas, dalyvauja įvairių sričių specialistai bei teisėsaugos institucijų darbuotojai. Greta bendrų, organizaciniam darbui būdingų principų, egzistuoja savi nusikalstamų veikų tyrimo principai arba bendri principai įgauna specifinių ypatybių organizuojant ikiteisminio tyrimo darbą. Jie glaudžiai susiję su baudžiamojo proceso principais ir juos dubliuoja.
Ikiteisminiam tyrimui priskiriami visi įstatymo numatyti veiksmai, atliekami iki teismo posėdžio. Iškėlus baudžiamąją bylą, šiuos veiksmus atlieka kvota ir tardymas siekdami atskleisti padarytą nusikaltimą. Kai byla civilinė arba administracinė, minėti veiksmai yra susiję su pasirengimu teisminiam bylos nagrinėjimui (pvz., ieškinio užtikrinimu, įrodymų rinkimu, liudytojų radimu ir pan.). Ikiteisminis tyrimas itin svarbus tada, kai iškeliama baudžiamoji byla. Iškėlus tokią bylą ir pareiškus kaltinimą, tardymą atliekantys pareigūnai įgyja teisę taikyti vadinamąją procesinę prievartą, t. y. imtis tardymo veiksmų ir skirti kardomąsias priemones, kurios labiau arba mažiau apriboja kaltinamojo teises. Tai gali būti krata, poėmis, asmens apžiūra, turto areštas. Kaltinamasis privalo dalyvauti tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, taip pat atliekant tardymo eksperimentą. Jam gali būti paskirtos tokios svarbiausios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, namų areštas, kardomasis kalinimas (suėmimas).
Visi šie veiksmai yra sudedamoji kaltinamojo, įrodinėjančio savo nekaltumą, ir kaltintojų, įrodinėjančių, kad jis yra kaltas, ginčo dalis. Atliekant vienus arba kitus ikiteisminius veiksmus, kaltinimui atstovaujantys pareigūnai siekia atskleisti faktus, liudijančius kaltinamojo kaltę. Tuo tarpu kaltinamasis stengiasi įrodyti, kad jis yra nekaltas. Svarbu pažymėti, jog neatsižvelgiant į tai, kaip baigiasi toks ginčas, atsiranda labai svarbūs jo psichologiniai padariniai – subjektyvus įsitikinimas, kad ginčas buvo sprendžiamas teisingai arba neteisingai, kad buvo laikomasi arba nesilaikoma teisingumo principų. Tarkime, jeigu visi kratos dalyviai supranta, kad ji buvo reikalinga ir kad viskas buvo atlikta teisingai, toks veiksmas bus suprastas kaip teisingumo principo įgyvendinimas. Tačiau jeigu kratos dalyviai turi pagrindą manyti, kad krata buvo nereikalinga arba atlikta tendencingai, tas pats veiksmas bus suprastas kaip asmens teisių pažeidimas ir kaip dar vienas įrodymas, kad teisingumo nėra. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-17
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis19.54 KB
AutoriusJurgita
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą