Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisiniai santykiai, jų struktūriniai elementai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisiniai santykiai, jų struktūriniai elementai

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Teisinių santykių samprata. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio struktūra. Teisinio santykio objektas. Teisinio santykio subjektas. Teisinio subjekto rūšys. Teisinio santykio turinys. Išvados.

Ištrauka

Žmonių bendravimo (visuomeniniame ar asmeniniame gyvenime ir kitur) santykiai vadinami visuomeniniais santykiais. Šie santykiai gali būti labai įvairūs. Nuo seniausių laikų juos reguliuoja pačių žmonių sukurtos normos bei taisyklės (apibendrintai vadinamos socialinėmis normomis): moralės (dorovės) normos, papročiai, tradicijos ir kt. Svarbiausi visuomeniniai santykiai sureguliuojami teisės normomis. Tokie teisės normų reguliuojami visuomeniniai santykiai ir vadinami teisiniais santykiais.
Įgyvendinant konkrečias teisės normas atsiranda ir konkretūs teisiniai santykiai. Jų dalyviai (subjektai) tokiais atvejais įgyvendina savo subjektyvias teises ir vykdo teisines pareigas.
Nors teisės norma ir yra būtina teisinio santykio atsiradimo sąlyga, jos buvimas tokio santykio nesukuria. Kad konkretus teisinis santykis atsirastų, pasikeistų ar išnyktų, be jį reguliuojančios teisės normos, turi būti dar ir gyvenimo faktas, t. y. turi būti aplinkybė (ar kelios aplinkybės), numatyta konkrečios teisės normos hipotezėje. Toks gyvenimo faktas, su kuriuo teisės normoje siejamas konkretaus teisinio santykio atsiradimas, pasikeitimas ar išnykimas, vadinamas teisiniu faktu.
Žmonės visuomenėje yra saistomi įvairiausių tarpusavio santykių ekonominių, moralinių, politinių, nacionalinių, pasaulėžiūrinių, teisinių, giminystės ir kitokių. Visi jie vadinasi visuomeniniais, arba socialiniais, nes susiklostę tarp žmonių ir atsiranda dėl to, kad žmonės gali veiksmingai apsaugoti ir įgyvendinti savo teises (interesus) tik veikdami kartu - keisdamiesi vienas kitam reikalingomis paslaugomis
Todėl šie santykiai pirmiausia klostosi kaip tarpusavio paslaugų teikimas. Būtinybė keistis paslaugomis ir jomis abipusiškai garantuoti savo teises verčia žmones nuolat santykiauti - būti šalia vienas kito ir dėl vienas kito. Tai daro jų santykius stabilius ir itin reikšmingus pavienio individo egzistencijai, nes jų pagrindu atsiranda nauja socialinė tikrovė - visuomenė, kurios funkcinį aspektą kaip tik ir sudaro individų tarpusavio keitimosi paslaugomis santykiai. Visuomenė - šių santykių kūrinys ir tikroji jų būtis.
Tačiau dėl interesų priešingumo tie santykiai yra prieštaringi ir dėl to sudėtingi: jie - ne tik gėris, bet ir grėsmė žmogaus teisėms; jais asmuo ne tik įgyvendina savo teises, bet ir tampa kitų asmenų agresijos auka. Tai aktualina socialinių santykių humanizavimo poreikį, kurio įgyvendinimas virsta nuolat sprendžiama ir neišsprendžiama problema. Jai spręsti skirta ir teisė, ji turi taip paveikti šiuos santykius, kad jie taptų labiau asmens išlaisvinimo negu pavergimo santykiais. Asmens teisių saugos požiūriu svarbiausi žmonių santykiai tada verčiami teisiniais suteikiant jiems privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalą; šitaip manoma padaryti tuos santykius patogius žmogaus teisėms įgyvendinti, bet nepatogius agresijai prieš kito asmens teises vykdyti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-29
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis20.42 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teisiniai santykiai ju strukturiniai elementai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą