Naujos teisės sampratos poreikis. Teisės pažinimas – atviras procesas. Teisės teorijos objektas. Teisės mokslo uždaviniai ir specifika. Teisės pažinimo specifika. Teisės teorijos objektas – teisės samprata ir jos funkcionalumą garantuojantis bendrųjų teisės sąvokų aparatas. Teisė – iš lygiaverčių mainų. Teisė – iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teisės teorijos metodas. Mokslinio metodo samprata: mokslas – objektyvių žinių gamyba. Filosofinis teisės pažinimo metodas ir jo priemonės. Sociologinis metodas. Kiti teisės teorijos metodai. Dogmatinis teisės metodas. Istorinis teisės pažinimo metodas. Kritikos metodas. Vieno metodo vyravimo priežastys. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Metodologinė teisės teorijos funkcija. Pažintinė, arba analitinė, teisės teorijos funkcija. Konstruktyvioji, arba prognostinė, teisės teorijos funkcija. Teisė kaip procesas. Teisės samprata – teisės mokslų įvairovės vienovė. Teisės sampratos santykis su politiniu režimu. Teisė – fundamentinė žmoniškumo kategorija. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisinės būties lygmenys kaip teisės teorijos vidinės struktūros atskleidimo metodas. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo, arba socialinės priklausomybės (funkcijų), teorija. Kompromisinės krypties teisės sampratų įvertinimas. Teologinė, arba dieviškoji, teisės kilmės teorija. Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Sociologinės teisės sampratos vertinimas. Teisės hermeneutika. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisės funkcinę struktūrą lemiantys veiksniai. Pagarbos reikalavimo legalizavimas įsipareigojimu jai. Teisės tapatybė – vidinis jos prieštaringumas (priešybių vienybė). Iš teisių ir pareigų vienovės – visų subjektinių teisių santykinumas. Teisių ir pareigų vienovė – visuomeninės sutarties išraiška. Pareiga – autentiškas subjektinių teisių šaltinis. Teisių ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse teisės definicijose. Istorinis ekskursas į teisės kaip visuomeninės sutarties sampratą. Teisių ir pareigų vienovė – tik demokratinių visuomenių teisės esmė. Teisių ir pareigų vienovė – ne "teisės principas", o pati esmė. Teisių ir pareigų vienovės fiksavimo teisės aktuose būdas Teisių ir pareigų vienovė – teisės šakas ir teisės mokslus jungiantis metodas. Termino teisė etimologija. "Teisė" – "subjektinių teisių ir pareigų vienovės" žodinė santrumpa. "Teisumas" – pirminė "teisės" reikšmė. Tiesa – taip pat teisių ir pareigų vienovės simbolis. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis kaip teisės turinio ir formos santykis. Prigimtinė teisė ir tendencija ją ontologizuoti, arba natūralizmo ir konvencionalizmo polemika teisės sampratoje. Teisės ontologizavimo reikšmė. Neprigimta "prigimtinė teisė". Praktinė prigimtinio teisių pobūdžio supozicijos reikšmė. Institucinė teisės samprata kaip valstybinės valdžios įtraukimas į teisės esmę. Teisės ir valstybės santykis. Teisės principai. Teisės principų pavidalai. Teisės principų rūšys. Teisės principai, formuluojantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus, šaltinius ir įgyvendinimo sąlygas. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę tarpšakiniu lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės šakos lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys (įgyvendinantys) teisių ir pareigų vienovę teisės institutų lygmeniu. Teisės idėjos raida: teisės samprata – temporis filia (laiko dukra). Ikikapitalistinės, arba neišplėtotos, teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Juridinė žmogaus teisių samprata. Teisinės ir ekonominės (paskirstomosios) lygybės santykis kaip tarpusavio papildymo santykis. Žmogaus teises riboja žmogaus teisės. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo sąvoka ir priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (sritis). Teisinio reguliavimo objekto priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo objekto konkretinimas. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo stadijos. Asmuo ir valstybė – teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos. Teisinė sąmonė. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinio reguliavimo priemonių gamyba. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros rūšys. Teisekūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridine technika.
54.82 KB
