Šperos.lt > Teisė > Teisės teorija (30)

Teisės teorija (30)

www.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.lt
9.9
  (
1
atsiliepimai)
Atsisiųsti šį darbą
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
Aprašymas:
Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorijos objektas ir metodas. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje (TT) naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos (TT) metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai, Teisės samprata kaip teisės mokslų įvairovės vienovė. Teisės sampratos teorinė ir praktinė reikšmė. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Teisė kaip procesas: 3 teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisė ir valstybė, Teisė ir politikos santykis. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinį. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą, iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, kildinančios teisę iš priešingų interesų kompromiso. Pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės sampratų diskusija. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Teisinis personalizmas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Teisės sampratos aksiomatika. Ką reiškia apibrėžti teisę totalitarinio ir demokratinio režimų sąlygomis. Du teisės semantiniai lygmenys. Teisės struktūros vidinis prieštaringumas. Skirtumas tarp privilegijos ir Teisės, tarp pareigos ir prievolės. Teisės konvencionalumo priežastys. Teisės ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse Teisės definicijose ir Teisės norminiuose aktuose. Kaip gali būti įstatymuose pasiekiama Teisė ir pareigų pusiausvyra. Objektinės ir subjektinės teisės santykis teisinio personalizmo požiūriu. Termino "Teisė" etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios Teisės santykis. Institucinės Teisės samprata. Teisės ontologizavimas ir sociologizavimas, jų privalumai ir trūkumai. Teisės principai. Teisės principo samprata. Teisės principų klasifikavimas pagal formulavimo pobūdį. Teisės principai, konkretinantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus, šaltinius ir įgyvendinimo sąlygas. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę kelių Teisės šakų, teisės šakos, teisės instituto lygmeniu. Teisės principų imperatyvusis pobūdis. Teisės principų taikymo taisyklės. Teisės idėjos raida. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" Teisės stadija. Kapitalistinės arba liberalizmo epochos Teisėje. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės, kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Žmogaus teisės teisnumo ir subjektinės teisės lygmeniu. Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Teisė į orumą teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Žmogaus orumas teisinės praktikos požiūriu. Juridinė žmogaus teisės samprata. Žmogaus teisių saugos diferenciacija ir diskriminacija. Žmogaus teisių garantijos. Teisės funkcijos ir jų santykis su teisės socialine paskirtimi. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Socialinis reguliavimas ir jo priežastys. Teisinio reguliavimo sąvoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio režimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės struktūra ir funkcijos. Teisinė psichologija ir teisinė ideologija, jų santykis. Teisinės sąmonės reikšmė teisės pažangai. Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma. Teisės normos ir jų požymiai. Formalieji teisės normos požymiai. Formaliųjų ir turiningųjų teisės normų (TN) požymių santykis (sąveika). Priverstinės tvarkos skirtumas nuo privalomos teisinės tvarkos. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normos skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Teisės normų ir moralės normų sutampantys požymiai. Teisės normos ir moralės normų skirtumus lemiantys požymiai. Teisė normų ir korporatyvinių normų santykis. Techninė normos ir jų virtimo teisinėmis priežastys ir sąlygos. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka. Teisės normos struktūriniai elementai. Sankcija. Sankcijų rūšys. Pagal sandorą sankcijos skirstomos. Teisės funkcijų vaidmuo nustatant teisės normos struktūrą. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros, jų tarpusavio santykis. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų klasifikavimo reikšmė. Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys. Teisės normų kolizija ir kolizinės teisės normos. Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės. Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos. Teisės normos išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės normos išreiškimo forma. Diskusija dėl "teisės formos" ir "teisės šaltinio" skirtumų. Termino "teisės šaltinis" daugiareikšmiškumas. Teisės formos rūšys. Teisės aktas ir jo rūšys. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys. Įstatymų lydimieji teisės aktai. Prezidento dekretai ir jų rūšys. Norminių Teisės aktų (TA) struktūra. Teisės tvarkos hierarchija. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės sistema. Teisės normų (TN) sisteminimo poreikis. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimas: jo sąvoka, priežastys ir stadijos. Teisės normų prasmė ir reikšmė. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Oficialus teisės aiškinimas. Neoficialus teisės aiškinimas. Teisės samprata kaip metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Teisės normų aiškinimas kaip teisėkūros aktas. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Skirtumas tarp teisnumo ir subjektinės teisės įgyvendinimo. Piliečio ir pareigūno teisinio statuso įgyvendinimo specifika. Du teisės taikymo pavidalai. Teisės taikymo priežastys. (Teisę būtina taikyti tokiais atvejais): teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Teisės taikymo principai. Teisės taikymo aktų rūšys: Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisinių santykių sąvoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra. Objektinė ir subjektinė teisė. Subjektinės teisės struktūra. Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys. Sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Deliktinė teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Deliktinės teisinės atsakomybės rūšys. Deliktinės atsakomybės taikymo principai. Teisės veiksmingumas. Teisės veiksmingumas ir jo rūšys, Teisinės kultūros (TK) sąvoka. Teisinis nihilizmas ir jo priežastys. Teisinė kultūra ir jos rūšys. Teisinės kultūros (TK) ir teisinės sąmonės (TS) santykis. Teisinė valstybė ir atvira visuomenė. Teisinės valstybės aktualumo priežastys. Teisinės valstybės sąvoka ir raida. Pagrindiniai šiuolaikinės teisinės valstybės požymiai: formalieji ir turiningieji. Socialinės teisinės valstybės vidinis prieštaringumas. Atviros visuomenės sąvoka, jos pagrindiniai požymiai. Socialinio uždarumo ir atvirumo sąvokos. Teisinės valstybės ir atviros visuomenės santykis.
Rodyti daugiau
Darbo tipas:Konspektai
Kategorija:
Apimtis:

52 psl.

Lygis:

4 klasė / kursas

Švietimo institucija:

Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas

Failo tipas:

Microsoft Word 141.33 KB

Atrask reikiamos informacijos šiame darbe!Atsisiųsti šį darbą