Notaro vaidmuo hipotekos teisiniuose santykiuose

Įvadas. Dėstymas. Hipotekos lakšto sudėtis. Notaro vaidmuo hipotekos teisiniuose santykiuose. Tapatybės nustatymas. Duomenų tikrinimas. Reikalavimai dokumentams. Lakštų papildymas. Išvados.

Lietuvos Respublikos notariatas gyvuoja jau tryliktus metus, nuo tada, kai 1992 m gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos notariato įstatymas , kuriuo buvo pradėta notariato reforma. Notarų vaidmuo Lietuvos teisės sistemoje palaipsniui vis augo, o 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, dar labiau buvo išplėstos notaro funkcijos civiliniuose teisiniuose santykiuose. Juose, ypač sudarant sandorius, paprastai susiklosto dvejopo pobūdžio situacijos, kai asmuo kreipiasi į notarą: viena tokių situacijų yra, kai fizinis ar juridinis asmuo siekia didesnio sandorių sudarymo saugumo laipsnio, kai nepasitiki vien rašytine sandorio sudarymo forma ir savanoriškai pasirenka notarinę formą kaip tam tikrą priemonę, suteikiančią didesnę tikimybę sandoriui būti įvykdytam; kita situacija yra tuomet, kai notarinė sandorio forma yra būtina, tam kad pats sandoris galiotų, būtų teisėtas ar tam kad jį būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Vienas atvejis, kai notarinė sandorio forma yra būtina, yra sudarant hipotekos sandorį – įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Šiame referate ir bus nagrinėjamas notaro vaidmuo hipotekos teisiniuose santykiuose. Tokia tema pasirinkta todėl, kad jos aktualumas yra akivaizdus. Lietuvos hipotekos registras veikia tik trečius metus, ir nors tai vienas jauniausių pilnai kompiuterizuotų registrų šalyje, tačiau jo svarba akivaizdi. Statistika tokia, kad "šių metų balandžio 1 dienai galiojo virš 35 tūkstančių įkeitimo sandorių, prieš metus galiojo 28 tūkstančiai. Įkeisto turto vertė sudaro 20 milijardų litų, prieš metus – 16 milijardų. Fiziniai ir juridiniai asmenys pasiskolino iš bankų, juridinių ir fizinių asmenų 12 milijardų litų, prieš metus – 8 milijardus" . Taigi įkeitimo sandorių tendencingai daugėjai, todėl didesnis darbo krūvis tenka ir notarams, kurie atlieka svarbų vaidmenį hipotekos teisiniuose santykiuose.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad "notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų." Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2003m. rugsėjo 3d. byloje pasisakė, kad "ši nuostata (Notariato įst. 2 str. 1 d.) svarbi, aiškinant, kokie reikalavimai taikytini notarų veiklai, ji yra pagrindas, nustatant notaro profesinės veiklos standarto kriterijus. Notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmenų teisėtų interesų apsauga būtų užtikrinta realiai, o tam reikia imtis ne tik paprasčiausių priemonių, bet visų galimų, kurios yra notarams prieinamos. ...