Teisės teorija (28)

Teisės teorijos konspektai pagal Vaišvilos knygą. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorijos objektas ir metodas. Teisės teorijos metodai. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams: nuo dogmatinės prie mąstančios jurisprudencijos. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Teisės samprata ir jos raida. Teisės samprata kaip teisės mokslų įvairovės vienovės. Teisės sampratos teorinė ir praktinė reikšmė. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Teisė kaip procesas: trys teisinės būties lygmenys. Teisės kaip kultūros reiškinys. Teisės ir valstybės, teisės ir politikos santykis. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės sampratų diskusija. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Teisinis personalizavimas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Teisės sampratos aksiomatika. Ką reiškia apibrėžti teisę totalitarinio ir demokratinio režimų sąlygomis? Du teisės semantiniai lygmenys. Teisės struktūros vidinis prieštaringumas. Skirtumas tarp privilegijos ir teisės, tarp pareigos ir prievolės. Subjektinių teisių santykinumas ir jo pagrindai. Teisės konvencionalumo priežastys. Teisės ir pareigų vienovės atpažinimas teisės definicijose ir teisės norminiuose aktuose: Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Kaip gali būti įstatymuose pasiekiama teisių ir pareigų pusiausvyra? Objektinės ir subjektinės teisių santykis teisinio personalizmo požiūriu. Termino teisė etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinė teisės samprata. Teisės ontologizavimas ir sociologizavimas, jų privalumai ir trūkumai. Teisės principai. Teisės principo samprata. Pagal formulavimo pobūdį teisės principai skirstomi. Principai, konkretinantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę kelių teisės šakų lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės šakos lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės institutų lygmeniu. Teisės principų imperatyvinis pobūdis. Teisės principų taikymo taisyklės. Teisės idėjos raida. Teisės sampratų apie teisės kilmę įvairovė. Ikikapitalistinės teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Žmogaus teisės teisnumo ir subjektinės teisės lygmeniu. Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Teisė į orumą teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Žmogaus orumas teisinės praktikos požiūriu. Juridinė žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisių saugos diferenciacija ir diskriminacija. Žmogaus teisių garantijos. Teisės funkcijos ir jų santykis su teisės socialine paskirtimi. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Socialinis reguliavimas ir jo priežastys. Teisinio reguliavimo sąvoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio režimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės samprata. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės reikšmė teisės pažangai. Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos: teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių gamyba. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma. Formalieji ir turiningieji teisės normos požymiai, jų sąveika. Priverstinės tvarkos skirtumas nuo privalomos teisinės tvarkos. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Teisės normų ir moralinės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis priežastys ir sąlygos. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka. Teisės normos struktūriniai elementai. Sankcijų rūšys. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros, jų tarpusavio santykis. Teisės normos loginė struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų klasifikavimo reikšmė. Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės. Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės normos išreiškimo forma. Diskusija dėl "teisės formos" ir "teisės šaltinių" skirtumo. Termino "teisės šaltinis" daugiareikšmiškumas. Teisės formos rūšys. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės normų akto sąvoka ir rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys. Įstatymų lydimieji teisės aktai. Norminių teisės aktų struktūra. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės sistema. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimas: jo sąvoka, priežastys ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisė samprata kaip metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Teisės normų aiškinimas kaip teisėkūros aktas. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Du teisės taikymo pavidalai. Teisės taikymo priežastys. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisinių santykių sąvoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra. Objektinė ir subjektinė teisė. Subjektinės teisės struktūra. Teisnumas, veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys.Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Deliktinė teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Deliktinės atsakomybės taikymo principai. Valstybės deliktinė atsakomybė savo piliečiams. Teisės veiksmingumas. Teisės veiksmingumas ir jo rūšys. Teisinės kultūros sąvoka. Teisinė kultūra ir jos rūšys.