Teisės teorija (20)

Teisės teorija. Teisės teorijos objektas. Teisės mokslo specifika. Teisės mokslo sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės samprata. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. L. Gumplovičiaus prievartos teorija. Klasinės teisės teorija (marksizmas). R. von Jheringo "interesų jurisprudencija". Teisės teorijos grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo arba "socialinių funkcijų" teorija. Kompromisinės krypties teisės sampratų įvertinimas. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teologinė arba dieviškoji teisės kilmės teorija. Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisė kaip leidimų (subjektinių teisių) ir paliepimų (pareigų) vienovė. Termino "teisė" etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinė teisės samprata. Teisės ir valstybės santykis. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" teisės stadija. Kapitalistinės epochos teisė. Teisės principai. Principo sąvoka. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo priežastys. Teisinio reguliavimo objektas ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonė. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinės sąmonės rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Teisės norma. Teisės normos formaliųjų ir turiningųjų požymių sąveika. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos. Socialinių normų klasifikacija. Teisė normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių (partijų, visumeninių organizacijų, susivienijimų) normų santykis. Teisės normos vidinė struktūra. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros. Teisės normos loginės ir tekstinės struktūrų santykis. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties" šaltinis. Teisės formos rūšys. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės normų aktas. Teisės aktas ir jo rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės normų aktų ir teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės normų sisteminimo poreikis. Teisės sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Sisteminimo lygmenys. Teisės šakų katalogas ir jų bendra charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės aiškinimo rūšys. Ar teisės normų aiškinimas – teisėkūros aktas? Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip valstybės pagelbėjimas ir kaip teisingumo vykdymas. Teisės normų taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas. Teisės taikymo akto struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės ar įstatymo analogiją. Teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos. Teisiniai faktai. Teisinių santykių struktūra. Objektinės teisės. Subjektinės teisės. Pareiga kaip subjektinės teisės struktūros elementas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinė atsakomybė: nuo bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo. Teisėtas elgesys ir jo rūšys. Teisėtas elgesys. Teisės pažeidimas ir jo rūšys. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė kaip procesas: atsakomybė. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Negatyvioji teisinė atsakomybė. Sąlygos (pagrindai) teisinei atsakomybei atsirasti. Teisinės atsakomybės principai. Teisės veiksmingumas. Teisinės sąmonės ir teisinės kultūros skirtumas. Teisės veiksmingumo sąvoka. Teisinis ir socialinis teisės veiksmingumas, jo kriterijai.