Teisės teorija (16)

Trys teisės ontologiniai lygmenys ir jų tarpusavio sąveika. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. Teisės normos kaip socialinių normų dalis: socialinių ir techninių normų skirtumai. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. Termino teisė daugiareikšmiškumas; lietuviško termino teisė žodinė kilmė; teisės kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovės sąvoka. Pagrindinės teisės funkcijos. Teisės turinio priklausomybė nuo teisės socialinės paskirties pasikeitimo. Teisės principų sąvoka ir klasifikavimas. Teisės ir valstybės santykis, valstybė kaip politologinė ir teisinė kategorija. Teisinės idėjos kaip vienas iš teisės elementų; teisinės ideologijos ir teisinės kultūros sąveika; trys teisinės kultūros vystymosi pakopos. Teisės normų aktų rūšys. Teisinio reguliavimo metodo samprata. Teisinio reguliavimo metodas kaip teisės sistemos sudarymo pagrindas. Teisinio reguliavimo metodų įvairovė, jų ypatumai atskirose teisės šakose. Teisės normų aktų galiojimas teritorijoje, laike ir asmenims. Teisinių santykių sąvoka ir rūšys. Teisinių santykių dalyvių subjektiškumo samprata, jo ypatumai atskirose teisės šakose. Teisės taikymo sąvoka, funkcijos, stadijos. Teisės taikymo aktai, jų įvairovė ir vieta visuomeninių santykių reguliavimo mechanizme. Konstitucijos tiesioginio taikymo problema. Teisės efektyvumo samprata ir kriterijai. Teisės efektyvumo didinimo sąlygos. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Parlamento vieta valstybinių institucijų sistemoje; parlamento atsakomybės formos. Teisinių aktų konstitucingumo kontrolės mechanizmas Lietuvoje; Konstitucinio Teismo vieta trilypiame valdžios padalijime; Konstitucinio Teismo sprendimų vieta teisės normų sistemoje. Pagrindiniai teisės normų sisteminimo būdai, teisės normų sistemos ir norminių aktų sistemos sąveika. Pagrindinės teisės normų išraiškos formos. Teisės papročio vieta šiuolaikinėse valstybėse. Teisinio precedento ir teisinio norminio akto palyginimas. Teisinio reguliavimo sąvoka ir sfera; teisinio reguliavimo metodai – imperatyvinis ir dispozityvinis – jų derinimas tarpusavyje; teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo valstybinės politinio režimo. Teisės normų realizavimo sąvoka; realizavimo formos, teisės taikymo ypatumai. Teisės aiškinimas; jo rūšys. Teisės spragos, teisės taikymas analogijos keliu; teisės taikymas esant normų kolizijai. Teisinių santykių subjektai, objektas ir turinys, teisiniai faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai. Teisės pažeidimo sąvoka, požymiai ir rūšys. Teisinės atsakomybės samprata. Teisėkūros samprata, rūšys ir stadijos. Socialinė atsakomybė ir jos rūšys.