Šperos.lt > Teisė > Teisės šperos
Teisės šperos

(55 darbai)

Teisės pagrindai (17)Teises samprata, požymiai. Lietuvos respublikos seimas. Lietuvos respublikos prezidentas. Fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys. Paveldėjimo pagrindai. Paveldėjimas pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą. Santuokos sudarymo sąlygos ir tvarka. Asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai. Civilinio proceso dalyviai. Procesiniai dokumentai. Ieškinio turinys. Teismo sprendimai. Apeliaciniai skundai. Darbo sutartis. Kasmetines atostogos. Drausminė atsakomybė. Materialinės atsakomybės sąvoka. Individualus darbo ginčai. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimas. Bausmė ir jos paskirtis. Bausmių rūšys. Bausmės skyrimas. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (2)Teisės samprata. Teisės norma. Teisės norma, jos pagrindiniai požymiai. Teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės šaltiniai ir jų rūšys. Teisės šaltinio samprata. Bendrieji teisės principai. Norminiai teisės aktai ir jų rūšys. Įstatymai, jų pagrindiniai požymiai ir rūšys. Poįstatyminiai teisės aktai. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Norminio teisės akto galiojimas laiko atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas asmenims. Teisės normų ir norminių teisės aktų sistemos. Teisės normų sistema. Teisės institutas. Teisės pošakis. Teisės šaka. Norminių teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Norminių teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Teisės realizavimas. Teisiniai santykiai. Teisinio santykio sąvoka. Teisinio santykio atsiradimo prielaidos. Teisinio santykio požymiai. Juridinio (teisinio) fakto samprata. Juridinių (teisinių) faktų klasifikacija. Objektai, kaip teisinio santykio elementas. Teisinio santykio subjektai. Teisinio santykio turinys. Teisinių santykių rūšys. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (22)Bendra teisės samprata. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisės formavimosi stadijos. Teisės normos, jų skirtumai nuo kitų socialinių normų. Teisės normos, jų skirtumai nuo techninių normų. Teisės funkcijos ir principai. Viešoji ir privatinė teisė, jų skirtumai ir joms priskiriamos teisės šakos. Teisės normos, jų struktūra. Lietuvos norminiai teisės aktai, jų skirstymas. Teisės aktų įsigaliojimas ir nustojimas galioti. Teisiniai santykiai, jų dalyviai. Teisės pažeidimas, jo subjektyviosios ir objektyviosios priežastys. Teisinė atsakomybė, jos rūšys. Konstitucinės teisės samprata. Prigimtinės ir specialiosios žmogaus teisės pagal LR Konstituciją. Konstitucinės asmens pareigos. Tai konstitucijoje ir įstatymuose išreikštas valstybės LR Seimo, Prezidento ir Vyriausybės institucijos, jų kompetencija. Konstitucinis teismas, bendros kompetencijos ir specializuoti teismai Lietuvos Respublikoje, jų kompetencija. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (3)Valstybės ir teisės teorijos pagrindai. Teisės samprata. Teisės ir moralės sąveika. Teisės ir papročių sąveika. Teisės norminiai aktai. Konstitucinė teisė. Pagrindinės žmogaus teisės. Asmeninės žmogaus teisės. Šeimos teisė. Globa ir rūpyba. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (4)Teisės kilmė ir esmė. Teisės sąvoka ir požymiai. Teisės normos, jų rūsys ir struktūra. Teisės realizavimas ir jo formos. Teisiniai santykiai, jų atsiradimo prielaidos, struktūra. Teisėtumas ir teisėtvarka. Teisės šaltiniai ir jų rūšys. Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė. Teisinės valstybės samprata. Konstitucinės teisės sąvoka ir šaltiniai. Lietuvos konstitucingumo raida. 1992m. Konstitucija. Pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir pareigos. Socialinės-ekonominės teisės. Politinės teisės ir laisvės. Asmeninės teisės ir laisvės. Žmogaus teisių ir laisvių teisinės gynimo garantijos. Konstitucinės žmogaus pareigos. Lietuvos Respublikos Seimas, jo sudėtis ir rinkimų tvarka. Seimo darbo tvarka ir kompetencija. Respublikos prezidentas ir jo rinkimo tvarka. Respublikos prezidento kompetencija. Vyriausybės sudėtis, sudarymo tvarka. Vyriausybės kompetencija ir atsistatydinimo atvejai. Konstitucinis teismas: sudėtis, kompetencija, priimami aktai. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija. Pagrindiniai teismų veiklos principai. Administracinės atsakomybės sąvoka ir ypatumai. Administracinės atsakomybės subjektai. Administracines nuobaudos, jas skiriantys organai. Įspėjimas ir bauda. Daikto ir pajamų konfiskavimas. Specialiosios teisės atėmimas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų). Administracinis areštas. Baudžiamosios teisės samprata ir sistema. Nusikaltimo sąvoka ir požymiai. Baudžiamosios atsakomybės subjektai. Nusikaltimo padarymo stadijos. Bendrininkavimas darant nusikaltimą. Aplinkybes, pašalinančios baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinės kriminalinės bausmės. Papildomos kriminalinės bausmės. Šeimos teisės sąvoka ir pagrindiniai principai. Santuokos sudarymo sąlygos ir tvarka. Sutuoktinių teisės ir pareigos. Santuokos nutraukimo tvarka. Santuokos negaliojimas. Tėvų bei vaikų teises ir pareigos. Įvaikinimas. Globa ir rūpyba. Skaityti daugiau
Teisės sąvoka ir šaltiniai. Norminiai aktaiTeisės sąvoka ir šaltiniai. Norminiai aktai. Teisės normų išreiškimo būdai ir vadinasi teisės forma arba teisės šaltiniai. Įstatymas. Teisės taikymas. Teisės samprata. Teisės teorija. Teisės teorijos objektas. Teisės samprata. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Termino "teisė" etimologija. Teisės principai. Principo sąvoka. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo priežastys. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo subjektai. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisės norma. Teisės normų aktas. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas. Teisės taikymo akto struktūra. Teisinių santykių struktūra. Skaityti daugiau
Teisės teorija (18)Teisės samprata. Valstybės samprata. Teisės ir valstybės sąveika. Valstybės atsiradimo raida. Teisės atsiradimo sąlygos. Valstybės funkcijos. Valstybės formos. Valstybės santvarkos formos. Valstybės formos. Valdymo formos. Valdžios institucijos. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. "4-tos" ir "5-os" valdžios kritika. Konstitucinio teismo (KT) vieta valdžios sistemoje. Prokuratūros vieta valdžios sistemoje. Advokatūra – advokatūros įstatymas. Notariatas. Teisės aktai. Įstatymai. Poįstatyminiai teisės aktai. Teisės norma. Materialinės normos. Teisės klasifikacija. Tarptautinės teisės samprata. Viešoji teisė. Privatinė teisė. Teisės šakos. Baudžiamosios teisės samprata. Administracinės teisės samprata. Konstitucinės teisės samprata. Ekologinės teisės samprata. Darbo teisės samprata. Šeimos teisės samprata. Civilinė teisė. Komercinė teisė. Pilietybės sąvoka. Teisės šaltiniai. Juridinio asmens sąvoka. Finansų teisės samprata. Žemės teisės samprata. Civilinis reiškinys. Teismų nuosprendžiai, sprendimai, nutartys. Civilinis teisnumas. Civilinis veiksnumas. Civilinio proceso dalyviai. Nusikaltimo sudėtis. Lietuvos Respublikos (LR) konstitucija. Baudžiamojo kodekso komentavimas (BK). Civilinio kodekso komentavimas. Baudžiamojo proceso kodekso komentavimas. Civilinio proceso kodekso komentavimas. Darbo kodeksas. Teisinės reformos metmenys. Žmogaus teisės. Teisės problemos. Kriminologijos mokslas. Penitencinės teisės samprata. Rinkimų sistema. Ministerijos: Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Pavaldžios institucijos. Finansų ministerija. Institucijos strateginiai tikslai. Ministerijai pavaldžios įstaigos. Krašto apsaugos ministerija. Kultūros ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Susisiekimo ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija. Institucijos strateginiai tikslai. Pavaldžios instancijos. Švietimo ir mokslo ministerija. Uždaviniai. Teisingumo ministerija. Pavaldžios įstaigos. Ūkio ministerija. Ūkio ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Pavaldžios organizacijos. Vidaus reikalų ministerija. Svarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai. Pavaldžios instancijos. Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Struktūra. Skaityti daugiau
Teisės teorija (21)Valstybės ir teisės teorijos mokslo tyrinėjimo objektas. Valstybės ir teisės teorijos mokslo metodai. Valstybės kilmė, samprata. Bendra socialinės valdžios iki valstybės susiformavimo charakteristika. Požymiai, skiriantys valstybę nuo gimininės bendruomenės organizacijos. Pagrindinių valstybės kilmės teorijų analizė. Valstybės samprata ir esmė. Požymiai, skiriantys ją nuo kitų politinių organizacijų ir struktūrų. Valstybės funkcijos ir valstybės forma. Valstybės funkcijos sąvoka, santykis su valstybės uždaviniais. Pagrindinės vidinės valstybės funkcijos. Pagrindinės išorinės valstybės funkcijos. Valstybės formos sąvoka ir struktūra. Valstybė visuomenės politinėje sistemoje, Valstybė ir asmenybė. Teisinės valstybės samprata ir jos raida. Teisinės valstybės principai. Valstybės aparatas. Valstybės aparato sąvoka, reikšmė įgyvendinant valstybės funkcijas ir uždavinius. Valstybės aparato struktūra, pagrindiniai formavimo principai. Teisės samprata. Teisės sampratų apie teisės kilmę įvairovė. Šiuolaikinės teisės samprata. Teisės principai: samprata ir rūšys. Teisės funkcijos. Teisės šaltiniai. Teisės šaltinio ir formos sąvokos interpretavimas. Norminiai aktai: samprata, klasifikacija, skirtumai nuo teisės taikymo aktų. Įstatymai ir jų rūšys, kiti poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Teisės norma, pagrindinės teisės sistemos. Teisės normos samprata ir požymiai. Teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikavimas. Teisės šeimos samprata. Priežastys, nulėmusios atskirų teisės šeimų susiformavimą. Teisės sistemos samprata. Struktūrinės dalys. Teisės sistema ir teisinė sistema. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas-esminiai kriterijai skirstant teisė į šakas ir institutus. Teisės sistema ir įstatymų sistema. Teisės sistema. Teisėkūra ir teisės realizavimas. Teisėkūra ir jos stadijos. Įstatymų leidybos technika. Teisės realizavimo samprata ir formos. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktai. Teisinio reguliavimo mechanizmas, jo elementai. Teisės aiškinimas ir teisės spragos. Teisės aiškinimo samprata, būdai. Teisės aiškinimo pagal subjektų rūšys. Teisės spragų atsiradimo priežastys ir jų šalinimo būdai. Teisinė kolizija ir jos sprendimo būdai. Teisėtas elgesys, teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė. Teisėto elgesio samprata, požymiai, rūšys. Teisės pažeidimas, sąvoka, požymiai, rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė: samprata, požymiai, tikslai, funkcijos, principai ir rūšys. Skaityti daugiau
Teisės teorija (8)Teisės teorija ir jos objektas. Teisės mokslo specifika. Teisės mokslo sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teisė kaip leidimų ( subjektinių teisių) ir pareigų (paliepimų) vienovė. Termino "Teisė" etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinės teisės samprata. Teisės ir valstybės santykis. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Teisės funkcijos. Teisinio reguliavimo sąvoka. Teisinis reguliavimas socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodas: imperatyvinis ir dispozityvinis. Teisinio reguliavimo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio rėžimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinė sąmonės rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Teisės norma kaip teisinio reguliavimo priemonė. Teisės normų požymiai. Socialinė normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. Teisės normos struktūros sąvoka. Metodologinės, techninės priemonės atskleisti teisės normos vidinę struktūrą. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros. Teisės normų loginės ir tekstinės struktūros santykis. Teisės normų klasifikacija ir jos kriterijai (pagrindai). Teisės normų forma. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties šaltinis". Teisės formos rūšys. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės aktas ir jo rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmens atžvilgiu. Teisės sistemos sąvoka. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Koreliacija, arba horizontalūs teisės šakų santykiai teisės sistemoje. Viešoji ir privačioji teisė. Teisės normų sistemos santykis su teisine sistema. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų aiškinimo priežastys. Teisės normų aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Ar teisės normų aiškinimas – teisėkūros aktas? Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip valstybės pagelbėjimas ir kaip teisingumo vykdymas. Teisės normų taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Teisinių santykių sąvoka ir jų požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra. Teisinių santykių turinys. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas ir jo sudėtis. Teisės pažeidimo rūšys. Atsakomybė apskritai. Būti atsakingam – tai būti pareigingam. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas: pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (pagrindai). Negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys. Teisinės atsakomybės principai. Teisinė kultūra ir jos santykis su teisine sąmone. Teisinės kultūros ryšys pagal subjektus. Teisės veiksmingumo sąvoka. Teisinis ir socialinis teisės veiksmingumas, jo kriterijai. Skaityti daugiau
Teisėsaugos institucijos (3)Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kurso dalykas, pagrindinės sąvokos ir sistema. Teisinės veiklos rūšys ir bendra jų charakteristika. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kurso šaltiniai. Teisminės valdžios sąvoka ir vieta kitų valstybės valdžių atžvilgiu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Lietuvos Respublikos nacionalinė teismų administracija. Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo teisėjų statusas. Pagrindinės teisenos taisyklės Konstituciniame Teisme. Bendrosios taisyklės. Teisminis nagrinėjimas. Teisminis posėdis. Lietuvos Respublikos Prokuratūra. Prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos bei vieta teisėsaugos institucijų sistemoje. Pagrindiniai prokurorinės veiklos principai. Lietuvos Respublikos policija. Ikiteisminio tyrimo institucijos. Advokatai. Notariatas. Antstoliai. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Teisėsaugos institucijų raida Lietuvos Respublikoje. Teismas, prokuratūra, parengtinis tardymas, kvota, advokatūra, notariatas Lietuvos respublikoje 1918-1933m. 1933m Teismų įstatymas ir jo įtaka. Teisėsaugos institucijų veiklos pertvarkymas Antrojo Pasaulinio karo metais. Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpio teismas, prokuratūra, tyrimo instancijos, advokatūra, notariatas, arbitražas. Pagrindiniai jų organizavimo ir veiklos principai. Sovietinė teismų sistema Lietuvoje (1940-1990 m.). Sovietinė prokuratūra Lietuvoje (1940-1990). Notariato įstaigos sovietinėje Lietuvoje (1940 - 1990 m.). Advokatūra 1940-1992m. Teismo, prokuratūros, parengtinio tardymo, kvotos, notariato, advokatūros, vidaus reikalų padalinių, valstybės saugumo tarnybos, policijos kūrimas atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo pagrindinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos reikšmė kuriant nepriklausomos Lietuvos teisinę sistemą. Teisinės sistemos reformos metmenys ir jų įgyvendinimo programa. Skaityti daugiau
Teisėsaugos organizacijosVidaus reikalų ministerijos uždaviniai. Lietuvos Respublikos policijos sistema ir uždaviniai. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti policijos pareigūnais. Policijos pareigūno teisinis statusas. Policijos pareigūno atleidimo tvarka, skatinimas ir drausminė atsakomybė. Policijos pareigūnų pareigybiniai laipsniai. Policijos rėmėjai. Karo policija. Teisingumo ministerija, uždaviniai ir funkcijos, kuruojant teisėsaugos institucijas. Teisingumo ministerijos veikla ir struktūra. Kalėjimų departamento veiklos kryptys, struktūra. Skaityti daugiau
Teismo psichiatrijaTeismo psichiatrijos sąvoka, objektas, uždaviniai, istorija. Psichinės sveikatos priežiūra Lietuvoje. Psichikos funkcijos. Suvokimas ir jo sutrikimai. Psichikos ligonių teisės ir psichikos ligonių įstatymas. Mąstymas ir jo sutrikimai. Nepakaltinamumas ir jo kriterijai. Mąstymo sutrikimų sindromai. Ribotas pakaltinamumas ir jo taikymas Baudžiamajame kodekse. Emocijos ir jų sutrikimai. Neveiksnumas ir jo kriterijai. Emocijų sutrikimo sindromai. Motorikos (judesių) sutrikimai. Simptomai ir sindromai. Ribotas veiksnumas, sąvoka ir taikymas. Teismo psichiatrinė ir kitų ekspertizių atlikimo organizavimas Lietuvoje. Protinis atsilikimas, jo rūšys ir pasireiškimo sindromai. Teismo psichiatro įvertinimas. Ambulatorinė teismo psichiatro ekspertizė, jos atlikimo tvarka, terminai ir apiforminimas. Šizotopinis sutrikimas, jo požymiai ir teismo psichiatro įvertinimas. Stacionarinė teismo psichiatro ekspertizė, jos atlikimo tvarka, terminai ir apiforminimo tvarka. Alkoholinis delyras, jo simptomai ir sindromai bei gydymo principai. Teismo psichiatro įvertinimas. Neakivaizdinė ir pomirtinė teismo psichiatro ekspertizė, jų paskyrimo ir atlikimo tvarka. Alkoholinė haliucinozė ir paranoidas, jų formos ir teismo psichiatro įvertinimas. Ekspertų teisės ir pareigos. Procesinis veiksnumas. Galvos smegenų trauma. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Nepakaltinamumo kriterijai. Psichiatro sutrikimai vartojant psichoaktyviasias medžiagas. Priklausomybės ligos ir jų teismo psichiatro įvertinimas. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus. Alkoholinės kilmės psichiatrijos sutrikimai ir teismo psichiatrijos įvertinimas. Veiksnumas ir neveiksnumas. Seksualiniai sutrikimai ir teismo psichiatro įvertinimas. Asmenybės sutrikimai, priežastys ir formos. Teismo psichiatro įvertinimas. Apsimetimas, jų rūšys, nustatymas. Šizofrenija, paplitimas, priežastys, formos, eiga, gydymo principai. Teismo psichiatro įvertinimas. Globa, jos steigimo ir atšaukimo tvarka. Kliedesiniai sutrikimai ir jų psichiatrinis įvertinimas. Rūpyba, jos tikslai, steigimas ir atšaukimas. Šizoafektiniai sutrikimai, formos, gydymo principai jų psichiatrinis vertinimas. Teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniai BP ir CT. Priverčiamosios medicinos priemonės (PMP), jų rūšys ir tikslai. Atmintis ir jos sutrikimai. Priverčiamasis stacionarinis gydymas (priežiūra) bendro stebėjimo sąlygomis. Dėmesys ir jo sutrikimai. Priverčiamasis stacionarinis gydymas sustiprinto ir griežto stebėjimo sąlygomis. Valia ir jos sutrikimai. Teismo psichiatrinė ekspertizė BK, rūšys ir forma. Jos organizavimas, skyrimo pagrindas ir klausimai. Sąmonė ir jos kiekybiniai sutrikimai. Teismo ir psichologijos ekspertizės. Kompleksinė teismo ekspertizė. Klausimai, į kuriuos atsako šios ekspertizės. Intelektas ir jo sutrikimai bei rūšys. Priverčiamasis stebėjimas ambulatorinėmis sąlygomis. Potraukiai ir jų sutrikimai. Skaityti daugiau
Užsienio teisės istorija (3)Atėnų teisės šaltiniai. Drakono įstatymai. Solono įstatymas. Antikos teisė. Nuosavybės ir valdymo teisė. Prievolinė teisė. Santuokos teisė. Nusikaltimai ir bausmės. Romėnų teisė. Pagrindiniai Romėnų teisės šaltiniai. "Vulgarioji" romėnų teisė. Romėnų teisės renesansas. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Genčių teisė. Esminiai bruožai. Salijų teisynas. Saksų įstatymas (Lex Saxonum). Anglosaksų bendrinės teisės ypatybės. Kanonų teisė. Kanonų teisės atsiradimas, raida ir šaltiniai. Kanonu teises struktūra. Nuosavybė ir sutartys. Santuoka, šeima ir paveldėjimas. Inkvizicija ir inkvizicinis procesas. Lenų ir dvarų teisė. Vasaliteto-siuzereniteto sistemos Feodalinė žemėvalda. Lenų teisės šaltiniai. Miestų ir prekybos teisė. Miestų atsiradimas ir jų kova už savarankiškumą. Miestų savivaldos institucijos. Miestų teisės šeimos. Prekybos teisė centrai ir šaltiniai. Magdeburgo miesto teisė Lietuvoje. Magdeburgo teisės šaltiniai/ Nuosavybės teisė Prievolinė teisė. Baudžiamoji teisė. Karalių teise. Prancūzija. Parlamentas. Nuosavybės teisė. Prievolinė teisė. Šeimos teisė. Paveldėjimas. Teismo procesas. Vokietija. Vokietijos žemių teisė. Anglija. Rusijos teisė. Soboro statutas. Nusikaltimo ir bausmės. Anglijos teisė. Konstitucinė teisė. Respublikos paskelbimas. Lordų rūmai . Darbo teisinių santykių reguliavimas. Didžioji Prancūzijos revoliucija. 1789 žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1791 konstitucija. 1793 žmogaus ir pilietinių teisių deklaracija ir konstitucija. Direktoriatas. Konsulatas ir imperija. Antroji respublika. Trečioji respublika. Ketvirtoji respublika. Penktoji respublika. Naujųjų laikų pagrindinės teisės principai. Naujųjų laikų nuosavybės teisė. Šeimos ir santuokos teisė. 1804 civilinio kodekso parengimas. Civilinio kodekso (CK) teisės šaltiniai. Civilinio kodekso (CK) sistema. Privatinės teisės dualizmas ir 1807 prekybos kodeksas. Civilinio kodekso (CK) nuosavybės teisė ir prievolinė teisė. Naujųjų principų įdiegimas baudžiamojoje teisėje 1810 metais. Baudžiamojo kodekso struktūra, principai, bausmių ir nusikaltimų sistema. 1806 civilinio proceso bruožai. 1808 baudžiamojo proceso bruožai. Vokietijos teisė. 1871 Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucija ir jos demokratinių principų tolesnė raida. Civilinė teisė, partikuliariosios ir bendrosios teisės raida. 1900 civilinio ir prekybos kodeksų priėmimas. 1872 baudžiamojo kodekso struktūra. Galiojimas Klaipėdos krašte 1923-1939 metais. Teismo proceso eiga. 1776 metų liepos 4 dienos nepriklausomybės deklaracija. 1776-84 metų valstijos priima savo konstituciją. Konstitucijos pataisos. XX amžiaus konstitucijos raida. JAV teisės sistemos ypatumai. Skaityti daugiau
Valstybės ir teisės teorijaTeisės sampratos teorinė ir praktinė reikšmė. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Teisė kaip procesas: trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisės sampratos santykis su politiniu režimu. Teisės ir valstybės, teisės ir politikos santykis. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės sampratų įvairovė, Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai. Individualūs teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Teisinės tvarkos hierarchija. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo poreikis. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų kodifikacija. Teisės normų aiškinimas: jo sąvoka, priežastys ir stadijos. Teisės normų prasmė ir reikšmė. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės samprata kaip metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Teisės normų aiškinimas kaip teisėkūros aktas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Skirtumas tarp teisnumo ir subjektinės teisės įgyvendinimo. Piliečio ir pareigūno teisinio statuso įgyvendinimo specifika. Teisės taikymas kaip valstybės pagelbėjimas ir kaip teisingumo vykdymas. Teisės taikymo priežastys. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės taikymo aktų rūšys. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Teisės taikymo principai ir stadijos. Teisinių santykių sąvoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra: objektas, subjektas ir turinys. Objektinė ir subjektinė teisė. Subjektinės teisės struktūra: pareiga kaip subjektinės teisės struktūros elementas. Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas. Bendrieji teisės pažeidimo požymiai. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Deliktinė teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Deliktinės teisinės atsakomybės rūšys. Deliktinės atsakomybės taikymo principai. Valstybės deliktinė atsakomybė savo piliečiams. Teisės veiksmingumo sąvoka. Teisinis ir socialinis teisės veiksmingumas, jo kriterijai. Teisinės kultūros sąvoka ir rūšys. Teisinis nihilizmas ir jo priežastys. Skaityti daugiau
Žemės teisinis reglamentavimasŽemės tvarkymas. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas. Žemės ūkio paskirtis. Miškų ūkio paskirtis. Vandens ūkio paskirties. Konservacinė paskirtis. Kita paskirtis. Žemės sklypų suskirstymas pagal naudojimo būdą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygų nustatymas. Žemės naudojimas pagal šias sąlygas reglamentuojamas. Savivaldybės teritorijos planavimas rengiant bendruosius planus. Urbanistinė plėtra. Socialinė ir ekonominė plėtra. Rajono gamtinė aplinka. Rajono žemės naudojimas. Nekilnojamos paveldo apsaugos. Rajono susisiekimo sistema. Inžinerinė infrastruktūra. Natūralus kraštovaizdis ir metodiniai reikalavimai jo apsaugai. Gamtinio karkaso teritorijų naudojimo reglamentavimas. Žemės sklypų (ribų) ir vietos išdėstymo pakeitimo pagrindimas. Sklypų dydžio ir formos pagrindimas. miškų ūkio paskirties projektavimui. Reikalavimai kitos paskirties žemės sklypų formavimui. Žemės tvarkymo reglamentavimas Lietuvoje 1918-1939 metų laikotarpyje. Žemėtvarkos darbai 1945-1990 laikotarpiu. Žemės konsolidacijos projektai. žemėtvarkos schemos. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Pastatų projektavimas ir statyba. Leidimų statybai išdavimas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti. Žemės tvarkymo strateginis planavimas. Planuojant krašto tvarkymą reikalauja atlikti stiprybių, silpnybių, galimybių analizę. Skaityti daugiau