Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės konspektai

Teisės konspektai (211 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Teisė (83)

    Kuriais atvejais verslo teisės subjektams gali būti taikomos užsienio šalies įstatymų ar tarptautinių sutarčių nuostatos? Kokie gali būti ginčų tarp verslo subjektų sprendimo būdai? Kas yra komercinis arbitražas ir kokios yra ginčų sprendimo jame ypatybės? Kuo skiriasi institucinis arbitražas nuo "ad hoc" arbitražo? Kokia gali būti tarptautinės komercinės sutarties (kontrakto) struktūra ir turinys. Apmokėjimo sąlygos ir atsiskaitymų formos. Prekių įpakavimas, ženklinimas. Prekių pristatymo, darbų atlikimo, paslaugų suteikimo terminai. Šalių atsakomybė. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Sutarties šalių rekvizitai ir parašai. Kokios gali būti mokėjimų sąlygos ir atsiskaitymų formos pagal tarptautines komercines sutartis? Kokios yra šalių teisės, pareigos ir atsakomybė pagal Jungtinių Tautų konvenciją "Dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių"? Kada netaikoma Jungtinių Tautų konvencija "Dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių"? Kokios yra transportavimo sutarčių pagrindinės sąlygos pagal "Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)"? Kokia yra vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją? Kokios yra vežimo geležinkeliu ypatybės? Kas yra INCOTERMS? Kokios yra INCOTERMS sąlygų grupės? Kokie yra INCOTERMS E grupės sąlygų ypatumai? Kokie yra INCOTERMS F grupės sąlygų ypatumai? Kokie yra INCOTERMS C grupės sąlygų ypatumai? Kokie yra INCOTERMS D grupės sąlygų ypatumai?
    Teisė, konspektas(9 puslapiai)
    2010-02-25
  • Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai (2)

    Normos samprata. Normatyviniai ir nenormatyviniai elgesio reguliatoriai. Techninės ir socialinės normos. Teisės normos socialinių normų sistemoje: panašumai ir skirtumai.
    Teisė, konspektas(8 puslapiai)
    2010-05-03
  • Teisė ir tekstas. Teisės šaltiniai. Norminė sutartis

    Teisės tekstas kaip ženklų sistema Teisės išraiškos formos: išorinis ir vidinis aspektai. Teisės šaltiniai, kaip vienas iš požymių, pagal kuriuos klasifikuojamos nacionalinės teisės sistemos. Teisės šaltiniai: materialinis, doktrininis ir formalusis aspektai. Teisės šaltinių rūšys. Konstitucinės teisės šaltiniai. Teisinis paprotys. Norminė sutartis. Doktrina. Precedentas. Konstitucinis teismas. Religija.
    Teisė, konspektas(12 puslapių)
    2009-10-13
  • Teisė ir valstybė

    Valstybė. Tauta. Teritorija. Valdžia. Suverenitetas. Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. Politinis /valstybinis režimas. Etatistizmas. Sociatarinė teisė. Šiuolaikinė koncepcija. Socialinės normos. Teisės ir moralės normų santykis. Teisės normos samprata. Teisės normos struktūra, teisės normos elementai. Sankcija. Teisės normų rūšys. Teisės pošakis. Teisės ir įstatymų santykis. Teisinės sistemos samprata. Bendrosios teisės sistema. Teisės šaltinių samprata. Teisės šaltinių klasifikavimas. Teisėkūros samprata. Teisinė sąmonė. Teisinių santykių samprata. Teisinių santykių struktūra. Teisiniai faktai. Teisės aiškinimas. Teisės realizavimo samprata. Teisės reguliavimo samprata. Dalykas, metodas, mechanizmas. Teisinis režimas. Teisės taikymo samprata. Teisės taikymo aktas. Teisėto elgesio samprata. Teisės pažeidimo (TP) samprata. Teisės spragų samprata. Įstatymo analogijos ir teisės analogijos samprata. Teisinės atsakomybės (TA) atsiradimo pagrindai. Teisinės atsakomybės požymiai. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Teisinės atsakomybės klasifikacija. Teisės akto samprata. Rūšys. Teisės norminis aktas. Požymiai, rūšys. Norminių aktų galiojimas laike, erdvėje ir asmenims. Teisės norminių aktų įsigaliojimas Lietuvos Respublikoje (LR). Kada teisės norminiai aktai netenka galios. Aktų galiojimas erdvėje. Teisės norminių aktų galiojimas asmenims. Teisės principų samprata. Klasifikacija. Teisinė technika. Žmogaus teisių ir laisvių samprata. Žmogaus teisių ir laisvių garantijos. Žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimas Lietuvoje. Teisės funkcijos.
    Teisė, konspektas(33 puslapiai)
    2005-10-23
  • Teisė ir valstybė. Teisės atsiradimas ir teisinio reguliavimo kilmė

    Teisė ir valstybė. Valstybės funkcijos. Valstybės formos. Žmogaus asmuo ir valstybė. Valstybės valdžia. Valstybės mechanizmas. Vyriausybės tarnyba. Teisės atsiradimas ir teisinio reguliavimo kilmė. Teisės skirstymas. Teisės funkcijos. Teisė norminio reguliavimo sistemoje. Įstatymų klasifikacija. Poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Prezidento dekretai. Vyriausybės nutarimai. Teisės mokslas. Teisės interpretacija. Teisės aktų sisteminimas. Teisės normos ir jų rūšys. Teisės normų klasifikavimas. Teisės sistema. Teisiniai (juridiniai) faktai.
    Teisė, konspektas(18 puslapių)
    2006-05-23
  • Teisėkūra ir valstybė

    Teisės ir valstybės santykis. Valstybės konstitucinė sąranga ir jos nustatymas. Valdžių padalijimo principas. Teisėsaugos institucijų samprata ir sistema. Teismai. Lietuvos respublikos teismų sistema. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinio Teismo vieta valdžių sistemoje. Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai. Lietuvos Respublikos (LR) prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos. Lietuvos Respublikos (LR) prokuratūros sistema ir struktūra. Lietuvos Respublikos (LR) Policijos struktūra ir uždaviniai. Advokatūra. Notariato samprata. Teisės samprata. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisės paskirtis ir veikimas. Teisės funkcijos. Teisės principai. Teisinio reguliavimo sąvoka ir priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (sritis). Teisinio reguliavimo metodas. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros stadijos. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Projekto registravimas ir svarstymas seimo komisuose ir komitetuose. Įstatymų projekto svarstymas seimo posėdyje. Įstatymo priėmimas. Įstatymo pasirašymas ir paskelbimas. Teisės šaltiniai (formos). Baudžiamosios teisės (BT) dalykas, metodas, samprata. Socialinės normos: sąvoka ir rūšys. Pagrindinis valstybės įstatymas ir jo pamatinės nuostatos.
    Teisė, konspektas(20 puslapių)
    2008-11-11
  • Teisės filosofija

    Psichinė būsena, pateisinančios aplinkybės ir griežta atsakomybė. Kantiškoji bausmės teorija - atpildas. Kantizmas, teisės ir pagarba asmeniui. Fundamentalių teisių apribojimo problemos. Moralinis skepticizmas. Moralės teorijos ir jų pritaikymas teisėje. Moralės prigimtis. Moralės filosofijos prigimtis ir moralės teorija. Nusikaltimas ir bausmė. Ar iš viso reikalingas baudžiamasis įstatymas? Utilitarizmas ir socialinė politika.
    Teisė, konspektas(17 puslapių)
    2005-05-19
  • Teisės filosofija (2)

    Teisė. Taisyklių atsiradimas. Teisės normos. Hayek. Engelsas. Išvados. Teisės normos. Prievolė. Motyvas. Teisės požymiai. Pasiaukojimas ir išsižadėjimas. Sąžiningumas ir tiesa. Teisės sistema. Pirmines prievoles sukuriančios normos. Hart'o teisinės sistemos trūkumai. Hart'o siūlymai dėl trūkumų šalinimo. Teisės laikymosi fenomenas. Santykis tarp valstybinės ir nevalstybinės teisės.
    Teisė, konspektas(13 puslapių)
    2006-10-28
  • Teisės filosofija (3)

    Prigimtinės teisės idėja Akviniečio darbuose. Teisė į laisvę kaip praktinio proto nustatyta prigimtinė teisė sampratoje Kanto filosofijoje. Gėris kaip praktinio proto objektas ir normatyvinė sąžinės funkcija Kanto filosofijoje. Moralaus elgesio teisinio vertinimo kriterijaus problema ir Dworkino etinio individualizmo principai. Gera būtis "kaip moralaus elgesio legitimumo įvertinimo kriterijus". Žinojimas ir būtis Platono filosofijoje. Finniso modernios prigimties teorijos sampratos bruožai. Teisės ir moralės atskyrimo politinis pobūdis Kanto filosofijoje. Teisės ir moralės santykis bei teisės normų galiojimo pagrindimo problema Kelseno "grynojoje" teisės teorijoje. Hartas: prievolės idėja ir pozityvioji teisė kaip pirminių ir antrinių normų junginys. Pripažinimo taisyklė ir teisinis galiojimas Harto teisinėje sampratoje. Harto teisės ir moralės santykio bei teisės normų galiojimo pagrindų interpretacija. Procedūrinis pozityvių teisės normų legitimumo pobūdis Habermaso teisės filosofijoje. Habermaas: teisės ir moralės santykis kaip papildymo santykis. Įtampos tarp teisės ir moralės santykis Radbrucho teisės koncepcijoje. Proto(prigimtinės) teisės ir pozityviosios procedūrinės teisės normų antagonizmo galimybė. Gyvenamojo pasaulio integracinė funkcija. Gadameris apie "prietaro" pozityvią funkciją. Hermeneutinio santykio su tradicijomis pobūdis Gadamerio filosofijoje. Dorybės kaip žmogaus aktualaus buvimo tradicijose būdas. Hėgelis apie abstraktų gėrį ir dorovę. Macintyre’o dorybės teorijos esminiai bruožai. MacIntere‘as ir Tayloras apie klasikinių amžių dorybių nykimą. Istoriškai pozityvių tradicijų ir dorybių gyvastingumo poreikis modernybėje. Proto moralės normų, įstatyminių procedūrų normų ir tradicijomis bei dorybėmis sąlygojamų normų santykio įvairovė. Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. Kanto valios laisvės principas kaip formalus turtingasis subjektyvybės principas. Hėgelio valios laisvės (subjetyvybės) apibrėžimas ir valios laisvės turinį užtikrinantys veiksniai. Valios laisvė kaip asmens autentiškos būties problema. Hėgelio valios laisvės sampratos monologiškumo ir ekspresyvumo kritika Habermaso. Gadamerio ir Tayloro darbuose. Pozityvi ir dialoginė valios laisvės samprata socialinėje situacijoje. Pozityvios valios laisvės apibrėžimas, situaciniai požymiai ir teisinės savybės. Žmogaus būties gamtinėje situacijoje ypatumai ir subjektyvios teisės į gyvybę atsiradimo veiksniai. Moralinė teisės į gyvybę legitimacija ir teisnumo turinys. Žmogaus klonavimo, abortų, eutanazijos kritinis vertinimas teisės į gyvybę kontekste. Hobbesas, Locke‘as ir Hėgelis apie pilietinės būklės atsiradimo veiksnius. Aplinkybės, skatinančios pilietinės būklės atsiradimą. Nuosavybės instituto legitimacija bendrosios valios ir tyliosios sutarties pagrindu. Asmens (turtinių teisinių santykių subjekto) savybės ir vertybės civilinėje rinkos situacijoje. Veiksnumo turinys. Turtinius teisinius santykius reglamentuojantis pamatinis principas ir pagrindinės subjektinės turtinės teisės. Nuosavybės institutas ir teisinė prievolė. Moraliniai turtinių teisinių santykių apribojimai ir grynos moralinės situacijos galimybė. Moralinio subjekto valios laisvė moralinėje situacijoje. Gėrio kūrimas (sąžinės laisvės) teisė ir jos konstitucinis įtvirtinimas. Tikėjimo laisvės teisė kaip moralinės motyvacijos teisė. Žodžio Laisvės teisės tikslai ir moralinių nuostatų suderinimo ypatumai kelių subjektų pokalbyje. Faktinės žodžio laisvės teisės moralinės reglamentacijos aplinkybės. Asmeninės nuomonės reiškimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Profesionalios ir oficialios nuomonės reiškimo ir informavimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Modernios bendruomenės bruožai. Modernioji visuomenė ir jos nario socialinės padėties charakteristikos. Visuomenės integracijos pagrindai ir teisingumas. Visuomenės nario laisvė visuomeninėje situacijoje. Teisingumas kaip visuomenės solidarumo sąlyga. Teisingumo juridinio standartizavimo problema. Visuomenės nario valios laisvė visuomenėje situacijoje. Socialinis teisingumas grynoje visuomeninėje situacijoje ir procedūrinis teisingumas sinkretinėje visuomeninėje situacijoje. Rawlso socialinio (paskirstomojo) teisingumo principai. Visuomeninių išteklių paskirstymo pagal nuopelnus, pagal indėlį ir darbo rezultatus įvertintus rinkoje principai. Rawlso ir Hayeko požiūrių į teisingumą kontraversiškumas ir jų suderinimo būtinybė. MasIntyr‘o pastabos. Dworkinas apie visuomeninių išteklių paskirstymo būtinybę rinkos sąlygomis. Visuomenės nario teisė į nediskriminacines ir konkurenciškas sąlygas profesinei veiklai ir verslui plėtoti. Visuomenės nario teisė tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlygį. Visuomenės nario teisė i profesinį parengimą ir į darbą. Viešosios subjektinės socialinio aprūpinimo teisės. Visuomenės narių požiūrių į teisingumą įvairovė ir sinkretinė visuomeninė situacija. Rawlsas apie susikertančio susitarimo ir viešojo proto idėjas kaip politinio diskurso apie teisingumo principus sąlygas. Politinio diskurso dalyvių nauda ir šališkumas. Nagelas apie protingą šališkumą. Procedūrinio sprendžiamojo (politinio) teisingumo principai-taisyklės. Pagrindinės sprendimų priėmimo dalyvių subjektines teisės. Politinės teisės kaip pagrindiniai sprendimo priėmimo teisės vediniai. Sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų taikymo procedūrų loginė skirtis. Hartas: teisingumas kaip nešališkumas. Formalaus nešališkumo procedūrinio taikomojo (teisinio) teisingumo principas. Norminio nešališkumo (koherentiškumo) procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Materialaus nešališkumo procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Pagrindinės teisinio santykio apsauginės subjektinės teisės jo teisių pažeidimo atveju. Monogaminės santuokos ir šeimos instituto paskirtis liberalioje bendruomenėje. Hegelis apie monogaminę šeimą. Homoseksualios santuokos vertinimai. Moters (žmonos) padėties monogaminėje šeimoje kritinis vertinimas. Šeimos narių bendra valia ir jų santykius reglamentuojantys pamatiniai principai. Pagrindinės subjektinės šeimos narių teisės. Valstybė kaip politinės bendruomenės narių gerovės garantas. Valstybė kaip politinės bendruomenės valios išraiška. Pagrindinės politinės bendruomenės (valstybės) viešosios subjektinės teisės. Habermaso vakarų demokratijų kritikos teiginiai. Prezidentinės valdžios kaip demokratinių institutų veiksmingumo garanto panaudojimo galimybė. Aukščiausiųjų valdžių suderintos sąveikos, parlamentinės demokratijoje bruožai. Prezidentinės valdžios funkcija parlamentinėje demokratijoje. Konstitucinės priežiūros sistema parlamentinėje demokratijoje. Bendruomenės išlikimas ir valstybės globėjiška funkcija Romerio ir Habermaso požiūriai į tautos suverenitetą. Tęstinė tauta kaip suverenas. Istorinės kultūrinės bendruomenės valios ir žmogaus istorinės būties (tapatumo) ypatybės. Tautos suvereninės teisinės valios realizavimo pamatinis principas. Istorinės kultūrinės bendruomenės(jos nario) pagrindinės subjektinės teisės. Tarptautinės teisės subjekto problema. Žmogaus teisės kaip tarpt. teisės vertybinis pagrindas. Pasaulio tautų valia. Pasaulio tautų pagrindinės subjektinės teisės.
    Teisė, konspektas(32 puslapiai)
    2008-08-26
  • Teisės informatika (2)

    Pateikite teisės informatikos sąvoka, dalyką, pagrindinius principus (apibūdinkite kiekvieną). Pateikite teisės informatikos sąvoka bei informacinių technologijų teisės sąvoką. (parašykite koks santykis tarp jų yra). Pateikite informacinių technologijų teisės sąvoką, objektą, informacinių technologijų teisinio reglamentavimo principus. Pateikite informacinių technologijų (IT) sąvoką, informacinių ir telekomunikacijų technologijų (ITT) sąvoką bei parašykite koks santykis tarp jų? Pateikite interneto samprata,pagrindines interneto paslaugas (apibūdinkite jas). Pateikite neteisėtos, žalingos ir nepageidaujamos informacijos samprata.kokie teisės aktai reglamentuoja nepilnamečių apsaugą internete? Pateikite privatumo sampratą . pateikite asmens duomenų sąvoką. Kas yra duomenų apsauga ir kokiomis priemonėmis ji užtikrinama? Kas yra duomenų saugumas ir kokiomis priemonėmis jis užtikrinamas? Išvardinkite asmens duomenų apsaugos principus ir juos apibūdinkite. Pateikite elektronines komercijos sąvoką, principus (apibūdinkite juos). Pateikite elektroninių pinigų sąvoką. Kas yra elektroninis parašas?trumpai apibūdinkite kaip veikia viešo ir privataus "raktų" technologija paremtas el.parašu. Išvardinkite ES (Europos Sąjungos) ir Lietuvos teisės aktus reglamentuojančius el.parašo naudojimą. Pateikite kompiuterinių nusikaltimų sąvoką,subjektus,objektą ir priemones. Išvardinkite teisės aktus reglamentuojančius atsakomybę už el.nusikaltimų padarymą. Pateikite ir apibūdinkite kompiuterinių nusikaltimų rūšis bei įvykdymo būdus. Elektroniniai privatumo pažeidimai elektroninių nusikaltimų konvencija. Pateikite ir apibūdinkite pagrindines jos nuostatas. Kas yra elektroninė valdžia? Kokie teisės aktai reglamentuoja el.valdžios diegimą. Pateikite viešųjų paslaugų savoką. Pateikite elektroninių ryšių veiklos sampratą. Kokia institucija reguliuoja elektroninių ryšių veiklą? Išvardinkite jos pagrindines funkcijas. Pateikite informacinės visuomenės paslaugų sampratą bei jų santykį su elektroninių ryšių paslaugomis. Informacinės visuomenės paslaugos.
    Teisė, konspektas(12 puslapių)
    2010-04-19
  • Teisės istorija

    Vakarų Europos valstybių atsiradimas ir raida. Barbarų teisė. Chlodvigo (Salijų) įstatymai. Kanonų teisė. Jos galiojimas Lietuvoje. Romėnų teisė ir jos taikymas Vakarų Europoje. Bizantija. Imperatoriaus Justiniano digestos, eklogos. "Rusų tiesa" ir Bizantijos teisės įtaka Senovės Rusijoje; 1649 m. "Soboro įstatymas" Rusijoje. Naujosios teisės Vakarų Europoje atsiradimas, bruožai, raida. Rusijos revoliucija. Versalio taikos sutartis. Trečiasis Reichas. Molotovo-Ribentropo paktas. Trumeno doktrina. Belovežo susitarimas (Minsko susitarimas). Europos Sąjungos istorija. Mastrichto sutartis. Europos Sąjungos plėtra.
    Teisė, konspektas(10 puslapių)
    2007-01-19
  • Teisės istorija (2)

    Antikos teisė. Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai: Drakono, Solono įstatymai. Nuosavybės ir valdymo, prievolinė, santuokos ir baudžiamoji teisė. Senovės Romos teisės archainis, iki klasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai. Antikos teisė: Senovės Romos teisės kodifikacija: Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai. Justiniano kodofikacija: struktūra, šaltiniai; XII lentelių įstatymas:nuosavybės, prievolinė, šeimos, baudžiamoji, teismo proceso teisė. Antikos teisė. "Vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: Alariko "Romos vestgotų įstatymas", "Teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas XI amžius ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Genčių teisė. Esminiai bruožai. Salijų teisynas. Bavarų įstatymai. Saksų įstatymai. Anglosaksų gentinės teisės ypatumai. Genčių teisė. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais: bažnyčios skilimas, popiežių revoliucijos raida, reformacija. Kanonų teisė. Kanonų teisės atsiradimas ir raida, šaltiniai: Gratiano "Nesuderinamų kanonų harmonija", Corpus juris canonici. Lenų ir dvarų teisė. Vasaliteto-siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaksų ir frankų tesėje. Feodalinė žemėvalda. Omažas. Imunitetiniai raštai. Senjoriniai teismai. Lenų ir dvarų teisė. Miestų ir prekybos teisė Miestų atsiradimas Vakarų Europoje ir jų kova už savarankiškumą. Miestų savivaldos institucijos, teisės šaltiniai. Miestų teisės šeimos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Magdeburgo miesto teisė. Prekybos teisės centrai ir teisės šaltiniai. Karalių teisė. Prancūzija. Pagrindiniai teisės bruožai:nuosavybės teisė, prievolinė teisė, paveldėjimas, šeimos teisė, teismo procesas. Vokietija. Vokietijos imperinės teisės šaltiniai: XII - XIV amžiaus imperatorių taikos statutai, romėnų teisė, 1532 m. Karolina. Karolinos baudžiamosios teisės ir proceso pagrindiniai institutai. Vokietijos žemių teisė: saksų, švabų veidrodžiai. 1749m. "Prūsų žemės teisyno" bruožai, 1768m. "Tereziana", 1811m. Austrijos civilinis kodeksas. Anglija. "Bendrosios teisės" raida: teisėkūra ir teismai, pagrindiniai teisės šaltiniai - precedentai ir įsakymų teismams sistema. Karalių teisė Anglijoje. "Teisingumo" ir statutinė teisė. Esminiai anglų civilinės šeimos, baudžiamosios ir teismo proceso teisės bruožai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ikistatutinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisė: paprotinės teisės šaltiniai ir bruožai, Gedimino diplomatijos dokumentai kaip teisės šaltiniai. Žemės privilegijų leidimo priežastys. Feodalų žemėvaldos teisių plėtra. Sritinės privilegijos. Tautinių mažumų privilegijos. 1468m. Kazimiero teisynas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ikistatutinė baudžiamoji teisė: atsakomybės atsiradimo pagrindai, bausmių sistema, nusikaltimų rūšys. Piniginė bauda. Teismo procesas: teismų rūšys, teismo proceso stadijos, įrodymų rūšys. 1529, 1566, 1588m. Lietuvos statutų išleidimas, struktūra. Statutų baudžiamoji teisė. Statutų teismo procesas: proceso eiga, įrodymų rūšys, teismai, apeliacijos raida. Rusijos teisė. 1649m. "Soboro Statutas". Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Konstitucinė teisė. Konstitucinės monarchijos įvedimas. Respublikos paskelbimas. Protektoratas. Monarchijos restauravimas. Konstitucinės monarchijos ir parlamentarizmo raida XVIII - XX a. Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Anglijos teisės sistema XIX amžius. 1873-1875m. teismų santvarkos aktai, bendrosios ir teisingumo teisės susiliejimas, statutinės teisės reikšmės didėjimas, konsoliduojantys aktai. Civilinė ir prekybos teisė. Prekybos teisės aktai. Pramonės teisinis reguliavimas. Nuosavybės teisė. Santuokos ir šeimos teisė. Paveldėjimo teisė. Darbo teisinių santykių reglamentavimas. Baudžiamosios teisės raida. Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Kontinentinės (romanų -germanų) teisės tradicija. Prancūzijos teisė. Prancūzijos konstitucinė teisė. Svarbiausi civilinės teisės principai. Prancūzijos teisė. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teisės šaltiniai, sistema. Privatinės teisės dualizmas, nuosavybės ir prievolinė teisė, pagrindinių principų raida. Darbo teisinių santykių reguliavimas kodekse ir tolesnė raida. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teisės šaltiniai, sistema. Privatinės teisės dualizmas, nuosavybės ir prievolinė teisė, pagrindinių principų raida. Darbo teisinių santykių reguliavimas kodekse ir tolesnė raida. 1807 m. Prekybos kodeksas. Naujų principų įdiegimas baudžiamojoje teisėje. 1791 m. Baudžiamojo kodekso esminiai bruožai. Vokietijos teisė. Konstitucinė teise. Pirmosios vokiškos konstitucijos. 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucija. Veimaro konstitucinių institutų likvidavimas nacistų valdymo metais. Konstitucinė pokario Vokietijos raida. Vokietijos konstitucinės teisės raida. Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucija. Veimaro konstitucinių institutų likvidavimas nacistų valdymo metais. Konstitucinė pokario Vokietijos raida. Civilinė teisė. Partikuliariosios ir bendrosios teisės raida. Civilinio ir prekybos kodeksų priėmimas. Pagrindinių institutų reglamentavimas: nuosavybės teisė. Sutarčių teisė. Šeimos teisė. Paveldėjimo teisė. Baudžiamosios teisės raida: 1872 baudžiamojo kodekso struktūra. Galiojimas Klaipėdos krašte 1923-1939m. Teismo proceso eiga. Kontinentinės (romanų – germanų) teisės tradicija. Vokietijos teisė. Teismo proceso raida. Lietuvos teisė. Nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos raida 1918 – 1940m. Teisės šaltinių įvairovė, teisinis partikuliarizmas ir jo įveikimas. Lietuvos teisė. Civilinės teisės šaltiniai ir jų galiojimas teritorijoje.
    Teisė, konspektas(70 puslapių)
    2007-03-13
  • Teisės istorija (3)

    Antikos teisė. Senovės Romos teisės kodifikacija. "Vulgarioji" romėnų teisė. Genčių teisė. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais. Kanonų teisės atsiradimas, raida ir šaltiniai. Kanonų teisės struktūra. Miestų ir prekybos teisė. Viduramžių teisės istorija. Karalių teisė. Prancūzija. Rusijos teisė. Naujos ir naujausios teisės istorija. Anglija. Prancūzija. Vokietija. Vokietijos konstitucinės teisės raida.
    Teisė, konspektas(30 puslapių)
    2007-03-27
  • Teisės įvadas

    Teisės sąvoka ir šaltiniai. Norminiai aktai. Teisė civilizacijos raidoje. Valstybės sąvoka, esmė ir požymiai. Valstybės valdymo ir santvarkos formos. Politiniai rėžimai. Pagrindinis valstybės įstatymas ir jo pamatinės nuostatos. Savivalda .savivaldybės. Darbo sutarties įstatymas ir jo taikymo praktika. Darbo laiko teisinis reguliavimas. Poilsio laiko teisinis reguliavimas. Tikslinės atostogos. Drausminė darbuotojų atsakomybė. Materialinė darbuotojų atsakomybė. Darbo ginčai. Sąvoka. Jų nagrinėjimo nuostatos ir tvarka. Kai kurie du ir kitų išmokų ryšium su darbo santykiais teisinio reguliavimo klausimai. Kolektyvinių sutarčių įstatymas. Administracinė teisė. Administracinės teisės sąvoka ir dalykas. Viešojo valdymo(administravimo) institucijų sistema. Administracinės teisės pažeidimai, atsakomybė. Administracinės nuobaudos. Administracinių nuobaudų esmės konkretizavimas. Baudžiamoji teisė. Nusikaltimas:sąvoka, požymiai ir sudėtis. Baudžiamoji sistema ir jų rūšys. Civilinė teisė. Sąvoka. Piliečiai, kaip civilinės teisės subjektai. Juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. Sandoriai. Nuosavybės ir teisės sąvoka. Nuosavybės teisės bendrieji nuostatai. Nuosavybės teisės rūšys. Bendroji nuosavybė. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas testamentu. Paveldėjimas pagal įstatymą.
    Teisė, konspektas(48 puslapiai)
    2005-10-23
  • Teisės norminis aktas

    Teisės norminis aktas ir jo rūšys. Teisės aktų sisteminimas. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmens atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas teritorijos atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas asmenų atžvilgiu. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija.
    Teisė, konspektas(9 puslapiai)
    2005-12-18
  • Teisės norminis aktas (2)

    Teisės aktas ir jo rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūra kaip visuomeniniai procesai ir teisėkūra kaip specialių institucijų veikla. Teisėkūros požymiai. Teisėkūros subjektas. Teisinės technikos samprata. Teisės aktų sąvoka ir rūšys: norminiai teisės aktai, teisės taikymo aktai, teisės aiškinimo aktai, individualūs aktai, administraciniai aktai. Teisės aktų hierarchija. Norminis teisės aktas, kaip teisės išraiškos forma, jo pagrindiniai požymiai. Norminiai teisės aktai (TNA) ir teisės taikymo aktai (TTA): bendrieji ir skiriamieji požymiai. Norminio teisės akto struktūra. Teisės aktų galiojimo ribos: laiko teritorijos ir asmenų atžvilgiu.
    Teisė, konspektas(5 puslapiai)
    2007-12-14
  • Teisės normos

    Teisės normos samprata. Pozityviosios teisės norma. Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas. Visuotinis privalomumas. Sistemingumas. Materialiosios teisės normos. Proceso teisinės procedūros. Objektinė teisė. Teisės normos apibrėžimų nepakankamumas. Socialinės normos sąvoka. Teisės normų ir moralės normų požymiai. Teisės normų ir moralės normų skirtumai. Teisės normos struktūra. Teisės normos hipotezė. Teisės normos dispozicija. Teisės normų sankcija. Teisės normų klasifikacija.
    Teisė, konspektas(10 puslapių)
    2005-05-16
  • Teisės normos (6)

    Pozityviosios teisės norma. Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas. Visuotinis privalomumas. Visų teisės šakų privalomumo garantavimas vienodai veiksmingomis priemonėmis. Sistemingumas. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės ir moralės normos. Kilmė. Reguliavimo apimtis. Normos išraiškos forma. Vidinė teisės normos struktūra. Teisės normos hipotezė. Teisės normos dispozicija. Teisės normų sankcija. Teisės normų klasifikacija.
    Teisė, konspektas(8 puslapiai)
    2007-04-02
  • Teisės normų išraiška

    Teisės normų išraiška, materializavimo forma. Teisinis precedentas. Bendrosios teisės sistema. Anglosaksų arba precedentinė. Precedentinis teisės aiškinimo būdas.
    Teisė, konspektas(4 puslapiai)
    2005-09-25
  • Teisės normų sistema

    Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Sisteminimo lygmenys. Pagrindinės teisės šakos ir jų bendra charakteristika. Teisės normų klasifikacija. Materialinės ir procesinės teisės normos. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis.
    Teisė, konspektas(4 puslapiai)
    2006-01-05
Puslapyje rodyti po