Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė
Rūšiuoti pagal
  • Teisės aiškinimas

    Įvadas. Teisės aiškinimo samprata ir reikšmė. Teisės išsiaiškinimas ir teisės išaiškinimas aiškinimo šaltiniai. Šaltiniai, kuriais negalima remtis. Šaltiniai, kuriais privalu remtis aiškinant teisę (pirminiai šaltiniai). Šaltiniai, kuriais reikėtų remtis aiškinant teisę (antriniai šaltiniai). Šaltiniai, kuriais galima remtis aiškinant teisę (neprivalomi šaltiniai). Šaltiniai, kuriais negalima remtis aiškinant teisę. Teisės aiškinimo metodai ir jų konkurencija. Teisės aiškinimo rūšys: oficialus ir neoficialus teisės aiškinimas. Autentiškas teisės aiškinimas. Teisminis teisės aiškinimas: teismo jurisprudencija, teismo precedentai ir teismo doktrina. Teisės aiškinimo aktai. Teisės aiškinimas grynosios teisės teorijos požiūris. Teisės aiškinimas ir jo reguliacinis vaidmuo. Išvados.
    Teisė, referatas(11 puslapių)
    2009-12-14
  • Teisės aiškinimo aktai

    Įvadas. Teisės aiškinimo priežastys. Teisės aiškinimo reglamentavimo būklė Lietuvoje. Teisės aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai. Kalbinis teisės aiškinimas. Istorinis teisės aiškinimas. Loginis teisės aiškinimas. Sisteminis teisės aiškinimas. Funkcinis teisės aiškinimas. Teisės aiškinimo rūšys. Teisės aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Ar teisės aiškinimas – teisėkūros aktas? Išvados.
    Teisė, kursinis darbas(13 puslapių)
    2008-12-22
  • Teisės aiškinimo samprata bei teisinės argumentacijos šaltinių problema

    Įvadas. Teisės aiškinimas. Teisės aiškinimo samprata. Teisės aiškinimo reikalingumas. Teisės kalba. Vidinis teisės prieštaringumas. Spragos teisėje. Įstatymų leidybos netobulumas. Teisės šaltiniai. Teisinės argumentacijos šaltinių problema ir klasifikacija. Pirminiai teisės aiškinimo šaltiniai. Antriniai teisės aiškinimo šaltiniai. Neprivalomi teisės aiškinimo šaltiniai bei šaltiniai, kuriais negalima remtis aiškinant teisė. Teisės aiškinimo kolizijos. Galimi teisės aiškinimo būdai. Išvados.
    Teisė, referatas(14 puslapių)
    2010-10-01
  • Teisės aiškinimo samprata, sąvoka, būdai, rūšys

    Įvadas. Teisės aiškinimo samprata. Teisės teorijos filosofijos. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisės sąvoka. Teisės būdai. Teisės rūšys. Išvados.
    Teisė, referatas(13 puslapių)
    2006-02-21
  • Teisės aktai ir jų rūšys. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

    Įvadas. Teisės teorija. Pagrindinės teisės aktų rūšys ir jų skirtumai. Teisės aktų klasifikacija. Darbo teisė. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Darbo Kodekso (DK) normų taikymas teismų praktikoje. Išvados.
    Teisė, referatas(15 puslapių)
    2009-01-02
  • Teisės aktas ir jo rūšys

    Pagrindinės teisės aktų rūšys. Teisės normų aktų savybė. Pagrindiniai norminių teisės aktų požymiai. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų klasifikavimas. Įstatymai, jų požymiai ir rūšys. Įstatymų skirstymas pagal juridinę galią. Norminio teisės akto struktūra. Išvados.
    Teisė, referatas(10 puslapių)
    2006-05-04
  • Teisės aktų hierarchija

    Įvadas. Teisės akto samprata. Teisės aktų rūšys. Teisės norminių aktų hierarchija. Išvados.
    Teisė, referatas(11 puslapių)
    2006-10-25
  • Teisės aktų hierarchija (2)

    Įvadas. Teisės aktų hierarchija. Pagrindiniai įstatymai. Paprastieji įstatymai. Įstatymų galią turintys teisės aktai. Išvados.
    Teisė, referatas(5 puslapiai)
    2006-12-28
  • Teisės aktų hierarchija (3)

    Įvadas. Norminio teisės akto samprata. Norminių teisės aktų klasifikacija. Įstatymo samprata ir ypatumai. Įstatymų leidimo tvarka. Poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Vyriausybės norminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Prezidento teisės aktai. Šakinio valstybės valdymo institucijų teisės aktai. Vietos savivaldos institucijų teisės aktai. Įmonių ir kitų ūkio subjektų norminiai teisės aktai. Valstybės sankcionuojami norminiai teisės aktai. Norminių teisės aktų įsigaliojimas. Išvados.
    Teisė, kursinis darbas(12 puslapių)
    2007-11-13
  • Teisės aktų sisteminimas

    Įvadas. Norminių teisės aktų sisteminimo samprata. Norminių teisės aktų sisteminimo priežastys. Norminių teisės aktų sisteminimo tikslai. Norminių teisės aktų sisteminimo formos. Apskaita. Inkorporacija. Konsolidacija. Kodifikacija. Išvados.
    Teisė, referatas(9 puslapiai)
    2007-05-08
  • Teisės aktų sisteminimas ir jo raida Lietuvoje

    Įvadas. Teisės norma ir teisės aktas. Teisės aktų sisteminimo samprata. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Norminių aktų apskaita. Teisės aktų sisteminimo raida Lietuvoje. Istorinė Lietuvos sisteminimo patirtis (XIII–XVIII amžiuje). Okupuotos Lietuvos teisės aktų sisteminimo bruožai (XVIII amžiaus pabaiga – 1918 metai). Atkurtos Lietuvos valstybės teisės aktų sisteminimas (1918–1940 metai). Teisės aktų sisteminimas Lietuvoje okupacijų laikotarpiu (1940–1990 metai). Nepriklausomos Lietuvos valstybės teisės aktų sisteminimas. Išvados. Summary.
    Teisė, kursinis darbas(25 puslapiai)
    2010-09-30
  • Teisės aktų, skirtų kovoti su terorizmu, suderinamumas su žmogaus orumo apsauga

    Įžanga. Žmogaus orumas. Terorizmas. Kovos prieš terorizmą kryptys. Jėgos struktūrų kova su teroro aktais. Įstatymai, nusakantys kovą su terorizmu. Išvados. Priedas (1).
    Teisė, referatas(8 puslapiai)
    2007-05-21
  • Teisės atsiradimas ir raida

    Įvadas. Teisės atsiradimas. Teisė raida. Išvada.
    Teisė, referatas(7 puslapiai)
    2006-11-25
  • Teisės filosofija

    Psichinė būsena, pateisinančios aplinkybės ir griežta atsakomybė. Kantiškoji bausmės teorija - atpildas. Kantizmas, teisės ir pagarba asmeniui. Fundamentalių teisių apribojimo problemos. Moralinis skepticizmas. Moralės teorijos ir jų pritaikymas teisėje. Moralės prigimtis. Moralės filosofijos prigimtis ir moralės teorija. Nusikaltimas ir bausmė. Ar iš viso reikalingas baudžiamasis įstatymas? Utilitarizmas ir socialinė politika.
    Teisė, konspektas(17 puslapių)
    2005-05-19
  • Teisės filosofija (2)

    Teisė. Taisyklių atsiradimas. Teisės normos. Hayek. Engelsas. Išvados. Teisės normos. Prievolė. Motyvas. Teisės požymiai. Pasiaukojimas ir išsižadėjimas. Sąžiningumas ir tiesa. Teisės sistema. Pirmines prievoles sukuriančios normos. Hart'o teisinės sistemos trūkumai. Hart'o siūlymai dėl trūkumų šalinimo. Teisės laikymosi fenomenas. Santykis tarp valstybinės ir nevalstybinės teisės.
    Teisė, konspektas(13 puslapių)
    2006-10-28
  • Teisės filosofija (3)

    Prigimtinės teisės idėja Akviniečio darbuose. Teisė į laisvę kaip praktinio proto nustatyta prigimtinė teisė sampratoje Kanto filosofijoje. Gėris kaip praktinio proto objektas ir normatyvinė sąžinės funkcija Kanto filosofijoje. Moralaus elgesio teisinio vertinimo kriterijaus problema ir Dworkino etinio individualizmo principai. Gera būtis "kaip moralaus elgesio legitimumo įvertinimo kriterijus". Žinojimas ir būtis Platono filosofijoje. Finniso modernios prigimties teorijos sampratos bruožai. Teisės ir moralės atskyrimo politinis pobūdis Kanto filosofijoje. Teisės ir moralės santykis bei teisės normų galiojimo pagrindimo problema Kelseno "grynojoje" teisės teorijoje. Hartas: prievolės idėja ir pozityvioji teisė kaip pirminių ir antrinių normų junginys. Pripažinimo taisyklė ir teisinis galiojimas Harto teisinėje sampratoje. Harto teisės ir moralės santykio bei teisės normų galiojimo pagrindų interpretacija. Procedūrinis pozityvių teisės normų legitimumo pobūdis Habermaso teisės filosofijoje. Habermaas: teisės ir moralės santykis kaip papildymo santykis. Įtampos tarp teisės ir moralės santykis Radbrucho teisės koncepcijoje. Proto(prigimtinės) teisės ir pozityviosios procedūrinės teisės normų antagonizmo galimybė. Gyvenamojo pasaulio integracinė funkcija. Gadameris apie "prietaro" pozityvią funkciją. Hermeneutinio santykio su tradicijomis pobūdis Gadamerio filosofijoje. Dorybės kaip žmogaus aktualaus buvimo tradicijose būdas. Hėgelis apie abstraktų gėrį ir dorovę. Macintyre’o dorybės teorijos esminiai bruožai. MacIntere‘as ir Tayloras apie klasikinių amžių dorybių nykimą. Istoriškai pozityvių tradicijų ir dorybių gyvastingumo poreikis modernybėje. Proto moralės normų, įstatyminių procedūrų normų ir tradicijomis bei dorybėmis sąlygojamų normų santykio įvairovė. Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. Kanto valios laisvės principas kaip formalus turtingasis subjektyvybės principas. Hėgelio valios laisvės (subjetyvybės) apibrėžimas ir valios laisvės turinį užtikrinantys veiksniai. Valios laisvė kaip asmens autentiškos būties problema. Hėgelio valios laisvės sampratos monologiškumo ir ekspresyvumo kritika Habermaso. Gadamerio ir Tayloro darbuose. Pozityvi ir dialoginė valios laisvės samprata socialinėje situacijoje. Pozityvios valios laisvės apibrėžimas, situaciniai požymiai ir teisinės savybės. Žmogaus būties gamtinėje situacijoje ypatumai ir subjektyvios teisės į gyvybę atsiradimo veiksniai. Moralinė teisės į gyvybę legitimacija ir teisnumo turinys. Žmogaus klonavimo, abortų, eutanazijos kritinis vertinimas teisės į gyvybę kontekste. Hobbesas, Locke‘as ir Hėgelis apie pilietinės būklės atsiradimo veiksnius. Aplinkybės, skatinančios pilietinės būklės atsiradimą. Nuosavybės instituto legitimacija bendrosios valios ir tyliosios sutarties pagrindu. Asmens (turtinių teisinių santykių subjekto) savybės ir vertybės civilinėje rinkos situacijoje. Veiksnumo turinys. Turtinius teisinius santykius reglamentuojantis pamatinis principas ir pagrindinės subjektinės turtinės teisės. Nuosavybės institutas ir teisinė prievolė. Moraliniai turtinių teisinių santykių apribojimai ir grynos moralinės situacijos galimybė. Moralinio subjekto valios laisvė moralinėje situacijoje. Gėrio kūrimas (sąžinės laisvės) teisė ir jos konstitucinis įtvirtinimas. Tikėjimo laisvės teisė kaip moralinės motyvacijos teisė. Žodžio Laisvės teisės tikslai ir moralinių nuostatų suderinimo ypatumai kelių subjektų pokalbyje. Faktinės žodžio laisvės teisės moralinės reglamentacijos aplinkybės. Asmeninės nuomonės reiškimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Profesionalios ir oficialios nuomonės reiškimo ir informavimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Modernios bendruomenės bruožai. Modernioji visuomenė ir jos nario socialinės padėties charakteristikos. Visuomenės integracijos pagrindai ir teisingumas. Visuomenės nario laisvė visuomeninėje situacijoje. Teisingumas kaip visuomenės solidarumo sąlyga. Teisingumo juridinio standartizavimo problema. Visuomenės nario valios laisvė visuomenėje situacijoje. Socialinis teisingumas grynoje visuomeninėje situacijoje ir procedūrinis teisingumas sinkretinėje visuomeninėje situacijoje. Rawlso socialinio (paskirstomojo) teisingumo principai. Visuomeninių išteklių paskirstymo pagal nuopelnus, pagal indėlį ir darbo rezultatus įvertintus rinkoje principai. Rawlso ir Hayeko požiūrių į teisingumą kontraversiškumas ir jų suderinimo būtinybė. MasIntyr‘o pastabos. Dworkinas apie visuomeninių išteklių paskirstymo būtinybę rinkos sąlygomis. Visuomenės nario teisė į nediskriminacines ir konkurenciškas sąlygas profesinei veiklai ir verslui plėtoti. Visuomenės nario teisė tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlygį. Visuomenės nario teisė i profesinį parengimą ir į darbą. Viešosios subjektinės socialinio aprūpinimo teisės. Visuomenės narių požiūrių į teisingumą įvairovė ir sinkretinė visuomeninė situacija. Rawlsas apie susikertančio susitarimo ir viešojo proto idėjas kaip politinio diskurso apie teisingumo principus sąlygas. Politinio diskurso dalyvių nauda ir šališkumas. Nagelas apie protingą šališkumą. Procedūrinio sprendžiamojo (politinio) teisingumo principai-taisyklės. Pagrindinės sprendimų priėmimo dalyvių subjektines teisės. Politinės teisės kaip pagrindiniai sprendimo priėmimo teisės vediniai. Sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų taikymo procedūrų loginė skirtis. Hartas: teisingumas kaip nešališkumas. Formalaus nešališkumo procedūrinio taikomojo (teisinio) teisingumo principas. Norminio nešališkumo (koherentiškumo) procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Materialaus nešališkumo procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Pagrindinės teisinio santykio apsauginės subjektinės teisės jo teisių pažeidimo atveju. Monogaminės santuokos ir šeimos instituto paskirtis liberalioje bendruomenėje. Hegelis apie monogaminę šeimą. Homoseksualios santuokos vertinimai. Moters (žmonos) padėties monogaminėje šeimoje kritinis vertinimas. Šeimos narių bendra valia ir jų santykius reglamentuojantys pamatiniai principai. Pagrindinės subjektinės šeimos narių teisės. Valstybė kaip politinės bendruomenės narių gerovės garantas. Valstybė kaip politinės bendruomenės valios išraiška. Pagrindinės politinės bendruomenės (valstybės) viešosios subjektinės teisės. Habermaso vakarų demokratijų kritikos teiginiai. Prezidentinės valdžios kaip demokratinių institutų veiksmingumo garanto panaudojimo galimybė. Aukščiausiųjų valdžių suderintos sąveikos, parlamentinės demokratijoje bruožai. Prezidentinės valdžios funkcija parlamentinėje demokratijoje. Konstitucinės priežiūros sistema parlamentinėje demokratijoje. Bendruomenės išlikimas ir valstybės globėjiška funkcija Romerio ir Habermaso požiūriai į tautos suverenitetą. Tęstinė tauta kaip suverenas. Istorinės kultūrinės bendruomenės valios ir žmogaus istorinės būties (tapatumo) ypatybės. Tautos suvereninės teisinės valios realizavimo pamatinis principas. Istorinės kultūrinės bendruomenės(jos nario) pagrindinės subjektinės teisės. Tarptautinės teisės subjekto problema. Žmogaus teisės kaip tarpt. teisės vertybinis pagrindas. Pasaulio tautų valia. Pasaulio tautų pagrindinės subjektinės teisės.
    Teisė, konspektas(32 puslapiai)
    2008-08-26
  • Teisės formos ir teisės šaltinio skirtumas

    Įvadas. Teisės atsiradimas ir šio termino daugiareikšmiškumas. Teisės formos ir teisės šaltinio sampratų analizė. Teisės formų (šaltinių) įvairovė. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminis teisės aktas. Teisės šaltinio ir teisės formos skirtingumas. Išvados.
    Teisė, referatas(11 puslapių)
    2009-11-11
  • Teisės funkcijos

    Įvadas. Tikslas - remiantis Egidijaus Kūrio, Vytauto Šlapausko, Alfonso Vaišvilos, Stasio Vansevičiaus darbais supažindinti su: Teisės funkcijų samprata, Teisės funkcijomis sociologiniu požiūriu, Teisės funkcijomis dogmatiniu požiūriu, Simboline ir švietėjiška teisėkūra. Teisės funkcijų samprata. Teisės funkcijos sociologiniu požiūriu. Teisės funkcijos dogmatiniu požiūriu. Reguliavimo funkcija. Apsaugos funkcija. Simbolinė ir švietėjiška teisėkūra. Išvados.
    Teisė, namų darbas(7 puslapiai)
    2009-09-29
  • Teisės funkcijos ir funkcijų atsispindėjimas teisės normos struktūroje

    Įžanga. Darbo tikslas yra atskleisti teisės funkcijos sąvoką, jų rūšis panaudojant lyginamąjį metodą. Teisės funkcijos ir jų rūšys. Teisės normos struktūra. Teisės funkcijų atsispindėjimas teisės normos struktūroje. Išvados.
    Teisė, referatas(7 puslapiai)
    2009-05-14
  • Teisės funkcijos ir jų atspindėjimas teisės normų struktūroje

    Įvadas. Struktūriniai normos elementai. Teisės funkcijos. Reguliavimo funkcija ir teisės normos struktūros elementai. Priešingų interesų derinimo funkcija ir dispozityviosios normos. Valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija ir sankcija. Informavimo funkcija ir interpretacinės teisės normos. Auklėjamoji funkcija. Išvados.
    Teisė, referatas(10 puslapių)
    2006-03-09
Puslapyje rodyti po